Baltų žinyčios vartai

0

Lietuviškos sutartinės įtrauktos į UNESCO Nematerialaus paveldo sąrašą

viršaitis lapkričio 16, 2010 NAUJIENOS, Paminklai

„Skamba, skamba kankliai,
atataria lamzdžiai“
(Sutartinė)

Lietuvių sutartinės pagaliau įtrauktos į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Nematerialaus paveldo sąrašą, skelbia BNS agentūra.

Vilniaus folkloro ansamblis „VISI" atlieka sutartinę, Liutauro Balsio nuotr.

Lietuva pateikė paraiškąir ją šią savaitę patenkino Nairobyje, Kenijoje, posėdžiaujantis UNESCO komitetas, BNS pranešė Lietuvos nacionaliniam UNESCO komisijos sekretoriatui laikinai vadovaujanti Gintarė Tamašauskaitė.

„Lietuvių polifoninės dainos – trečias Lietuvos objektas UNESCO reprezentatyviame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše. Į jį anksčiau įtraukta Kryždirbystės ir kryžių simbolikos bei Dainų švenčių tradicija.“ G.Tamašauskaitė džiugiai pranešė, kad trečiu objektu įtrauktos sutartinės.

Į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą jau yra įtraukta kryždirbystė Lietuvoje (2001 m.).

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

2009 m. Reprezentatyviam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui Lietuva pateikė ir sutartinių dainavimo tradiciją.

Sutartinės- unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, sena polifonijos forma, teigiama  Lietuvos nacionaliniame UNESCO komisijos sekretoriato pranešime.

Sutartines daugiausia gieda moterys, o instrumentinius kūrinius daudytėmis, kanklėmis, skudučiais,  ir kitais instrumentais atlieka vyrai. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.

Lietuva savo objektų turi kituose dviejuose UNESCO sąrašuose – Pasaulio paveldo ir „Pasaulio atminties“ (dokumentinio paveldo) registruose.

Vilniaus folkloro ansamblis „VISI", vadovaujamas Evaldo Vyčino. Liutauro Balsio nuotrauka

Pirmajam priklauso Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Antrajam – akcija „Baltijos kelias“ ir Radvilų archyvai su Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija.

Pranešimas paruoštas remiantis Naujienų agentūros BNS informacija

© 2010, viršaitis. All rights reserved.