0

Šv. Jurgis ir žmogus, ir mitas.

gegužės 3, 2011 Istorija, mitologija

Manoma, kad Šv. Jurgio legenda prasidėjo XII a. ir buvo nuolatos perpasakojama, ypač XIV a., kai dainos forma ją platino trubadūrai.

Šv. Jurgio gimimo ir mirties data nežinoma. Žinoma, kad jis gimė krikščioniškoje ir kilmingoje šeimoje Kapadokijoje, Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijoje). Mažoji Azija tuo metu buvo imperatoriaus Diokletiano valdose. 302 m. po Kristaus gimimo Dokletianas pradėjo tikinčiųjų krikščionybe persekiojimą. Šv. Jurgis priešinosi neteisybei ir krikščionių naikinimui. Už pasisakymus prieš Diokletianą, Šv. Jurgis buvo įkalintas ir kankinamas, vilktas per gatves ir galiausiai Nikomedijos mieste, Palestinoje, jam buvo nukirsta galva. Jis tapo vienu pirmųjų kankinių. Imperatoriaus žmonai nepalenkiamas Šv.Jurgio tikėjimas padarė tokią didelę įtaką, kad ji atsivertė į krikščionybę, tačiau už tai buvo nubausta mirtimi.

494 metais Popiežius Gelasijus Jurgį paskelbė šventuoju.

Manoma, jog istorija kilusi iš skaisčiosios Andromedos ir Persėjo meilės. Silenos miestą, Libijoje, terorizavo drakonas. Miesto gyventojai norėdami nuraminti drakoną, atiduodavo jam didžiąją dalį užaugintų gyvulių, vėliau pradėjo aukoti ir žmonės. Norėjo paaukoti ir Kleolindą, vietos princesę, bet tuo metu Silenoje pasirodė Šv. Jurgis. Jis nukovė drakoną ir išgelbėjo princesę. Jurgis vedė princesę Kleolindą, o išsilaisvinęs miestas tapo krikščionišku.

Vieni šaltiniai teigia, jog drakonas – tai Šėtonas, princesė – krikščioniškoji bažnyčia, ir todėl Šv. Jurgis gelbėjęs ją nuo velnio. Pagal kitą šaltinį drakonas buvęs Šėtonas, princesė įkūnijusi visos žmonijos kančias, o Šv. Jurgis kaip krikščionis paskleidęs idėją, jog krikščionybė išvaduos žmoniją iš velnio paskleisto blogio.

Legendai apie Šv. Jurgį plačiai paplitus, pradėjo augti ir jo šlovė. 1222 m. Oksfordo miesto taryba balandžio 23-ąją dieną paskelbė Šv. Jurgio diena. Ši diena sutapo su Viktoro Servanteso ir Šekspyro mirčių datomis.

Šv. Jurgis laikomas kovų, mūšių globėju. Riterių įžadai buvo „priiminėjami prieš Dievą, Šv. Motiną ir riterių šventuosius ­ Šv. Jurgį bei Šv. Mykolą, riterystės globėjus (Kornvalis, 365-366)“.

Šv. Jurgio kryžius (stačiakampio formos kryžius baltame fone) buvo populiarus kryžiaus žygių metu. Šis simbolis taip pat buvo naudojamas Pietų valstybėse, sukilėlių vėliavoje, kuri juos lydėjo ir Pilietiniame kare.

Ilgainiui Jurgis tapo ir gyvulių bei kitų naminių gyvūnų globėju.

Šv. Jurgio vardu yra pavadinta daugybė miestų, bažnyčių. Tai ir viena iš mėgiamiausių figūrų puošiant bažnyčių altorius.

Šv. Jurgis laikomas šventuoju jau daugiau nei 1500 metų. Jo šlovės neįveikia laiko tėkmė.

Šv. Jurgis dar žinomas kaip Pergalės nešėjas.

Šv. Jurgio diena švenčiama: Romos katalikų ­ balandžio 23 d., Rusijos ortodoksų ­ lapkričio 3 d., Maltoje ­ birželio ketvirtąjį sekmadienį, Gozo, Maltos archipelago saloje, Viduržemio jūroje ­ liepos trečiąjį sekmadienį.

Šv. Jurgis apibūdinamas ir kaip Karys, Kankinys.

Šv. Jurgis mirė nukankintas ir nukirsdintas 304 m. Palestinoje (Lydda).

Šv. Jurgis yra globėjas: Amersforto, Olandijos, Anglijos, Aragono, Beiruto, Libano, Kanados, Kapadokijos, Katalonijos, Kroatijos, Konstantinopolio, Etiopijos, Italijos, Fraiburgo, Baden-Vurtembergo, Vokietijos, Genujos, Italijos, Gruzijos, Graikijos, Halderno, Lietuvos, Maltos, Sicilijos, Maskvos, Rusijos, Nerolos, Palestinos, Portugalijos, Slovėnijos, Stambulo, Venecijos.
Taip pat Kryžiuočių, Keliaraiščio, Teutonų ordinų, Palestinos krikščionių, Limburgo vyskupijų.
O taip pat: šaulių, karių, ginklakalių, skautų, budelių, kavalerijos, žirgų, riterių, raitelių, žemdirbių, balnininkų, avių, piemenų, sergančių raupais, dedervine, odos ligom, sifiliu.

Jį reprezentuoja ženklai: šarvai, vėliava, skydas, slibinas, žirgas.

Dėl riteriško elgesio (moterų gynimo, kovos su blogiu, tikėjimo, stiprumo, dosnumo vargšams) Šv. Jurgis pradėtas garbinti Europoje X amžiaus pabaigoje.

XV a. Šv. Jurgio dienos šventimas buvo tokia pat svarbi ir populiari šventė kaip ir Kalėdos.
Garsieji Keliaraiščio ordino riteriai iš tiesų yra Šv.Jurgio ordino riteriai. Šventykla Palestinoje (Lydda), kurioje saugojamos jo relikvijos, ištisus amžius buvo piligrimų mėgiama ir lankoma vieta. Jurgis yra vienas iš keturiolikos šventųjų pagalbininkų.
Nuotrauka
Šv.Jurgis panašus į Vytį
Šv.Jurgio globojamų šalių, profesijų ir gyvenimo sričių sąrašas išties didelis – tarp jo globai pavestų miestų rasime Maskvą, jis saugo karius, pagalbos į jį kreipiamasi susirgus sifiliu. Šv.Jurgio ženklas – raudonas kryžius baltame fone – labai populiarus. Jis ne tik tapo Britų karališkojo laivyno ar Raudonojo kryžiaus organizacijos simboliu. Raudonas kryžius puošia ir Didžiosios Britanijos vėliavą. O Šv.Jurgio emblema – raitelis ant žirgo – labai primena lietuvišką Vytį. Lietuvoje Šv.Jurgis yra gyvulių globėjas, per Jurgines gyvuliai yra išgenami į ganyklas. Daugelyje šalių Šv.Jurgis siejamas su vaisingumu, o Jurginės laikomos vasaros pradžia.

Šiuo metu Šv.Jurgio diena (St George’s day) nėra nacionalinė Anglijos šventė, nors XV–XVIII amžiuje ji buvo švenčiama ne mažiau iškilmingai negu Kalėdos. Vėliau šventė buvo primiršta, bet pastaraisiais metais Šv.Jurgio diena darosi vis populiaresnė – net renkami parašai, kad balandžio 23 diena būtų paskelbta valstybine švente. Šios dienos svarbą sustiprina tai, kad ji taip pat yra garsiojo britų dramaturgo Viljamo Šekspyro ir gimimo, ir mirties diena.
Pašaipūnai sako, kad tuo, jog Šv.Jurgio diena būtų paskelbta nacionaline švente, labiausiai suinteresuoti aludariai ir smuklininkai. Mat, jei airių Šv.Patrikas yra laikomas „Guinness’o“ šventuoju, kodėl Šv.Jurgis negalėtų tapti „English Bitters“ globėju?

Kuo Šv.Jurgis nusipelnė Anglijai?
Apie šio šventojo gyvenimą informacijos nedaug, tačiau tikrai žinoma, kad jis nebuvo anglas ir niekada šioje šalyje nesilankė. Jis gimė dabartinės Turkijos teritorijoje, buvo aukšto rango romėnų kariškis, vėliau perėmė krikščionių tikėjimą ir dėl to III amžiuje po Kristaus buvo nužudytas. Šiuos šykščius istorinius duomenis atsveria legendos ir mitai, kuriais jau nuo VI amžiaus apipintas Šv.Jurgio gyvenimas. Pasakojama, kad jis, sukapotas į gabaliukus, atgijo, kad prikėlė numirėlį, jog šis galėtų priimti krikštą. Tačiau labiausiai Šv.Jurgis išgarsėjo kaip drąsus riteris, nugalėjęs drakoną ir išgelbėjęs jam suėsti paaukotą karalaitę. Legenda teigia, kad drakonas buvo nužudytas ant Drakono kalvos Berkshire ir ten, kur nutiško drakono kraujas, neauga žolė.

Šv.Jurgio ir drakono kova dažnai suprantama simboliškai – kaip gėrio pergalė prieš blogį. Skautų organizacijos įkūrėjas britas Baden-Powelas, šios idėjos vedamas, sukūrė skautų veiklos ir savęs lavinimo programą. Skautams priskiriami Šv.Jurgiui būdingi bruožai – drąsa, tvirtumas ir nesavanaudiškumas. Šv.Jurgis yra laikomas skautų globėju.

V.Šekspyras ir Šv.Jurgio kultas
Šv.Jurgį Anglijoje išpopuliarino riteriai, grįžę iš Kryžiaus žygių Artimuosiuose Rytuose. Anglijos globėju jis buvo paskelbtas XV amžiaus pradžioje. V.Šekspyras pasistengė, kad niekas nepamirštų Šv.Jurgio. Karalius Henrikas V, populiarios to paties pavadinimo dramos veikėjas, prieš mūšį pasakytą kalbą baigia plačiai išgarsėjusia fraze: “Dieve, saugok Henriką, Angliją ir Šv.Jurgį.”

Balandžio 23 dieną Anglijos bažnyčių bokštai ir kiti pastatai pasipuošia Šv.Jurgio vėliavomis (raudonas kryžius baltame fone). Viduramžių laikus menančiose pilyse vyksta riterių turnyrai ar teatralizuotos kovos su drakonu. Gatvėse rengiamos eitynės ir paradai. Dar vienas Šv.Jurgio simbolis yra rožė, tad daug anglų tą dieną į atlapą įsisega rožės žiedą.

Medžiagai panaudota iš svetainių
mitaskonceptualiai.lt, „Infozona“, anglija.lt

© 2011 – 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.