0

Žiniuonės patarimai gegužės mėnesiui

gegužės 6, 2011 Liaudies medicina

Sulaukėme vieno iš pačio gražiausio pavasario mėnesio – Gegužės. Papasakosiu ką galima šį mėnesį rasti mūsų krašto gamtoje.  Jau galite rinkti, raktažoles, kosuliui, bronchitui, galvos skausmui, nuovargiui panaikinti.

Raskila, tinka nuo uždegimų moteriškų ligų, taip pat naudojama mišiniams mišiniams menopauzės metu.

Vyšnių žiedai tinka nuo nevaisingumo, obels žiedai, aromatingai arbatai, taip pat juodų serbentų žiedai dedami į mišinius, o juodų serbentų ir lapai.

Foto L. Balsio

Jau pasirodė gamtoje pirmieji pienių žiedai. Iš jų su actu gaminamas sąnarių vaistas, pienių medus ir pienių midus. Pienės tinka gydyti botkino ligą arba kitaip virusinį hepatitą.

Ugniažolė turi visas gydomasias savybes neleisti daugintis vėžinėms ląstelėms, galima pasigaminti tepalus nuo dermatito, džiovinta ugniažolė tiks mišiniams po chemoterapijos. Ši nuostabi vaistažolė gydo karpas, melanomas.

Baltosios alyvos ir rūtos nuo seno buvo abortuojanti priemonė. Rūtos ypač nuodingas augalas, atsargiai, liesdami ją neapsideginkite rankų! Paprastoji alyva tinka gydyti cukraligei, įeina į mišinius

O štai ramunėlė labai veiksminga mišiniuose, kaip papildanti priemonė nuo uždegimų, skrandžio ir žarnyno veiklai gerinti. Laukinės, dar vadinamos netikromis ramunėlės tinka akims ir odai.

Ievos žiedus užpylus grūdų degtine, tinka malšinti sąnarių skausmams. Nepraleiskite progos prisiskinti kaštonų žiedų. Juos visiškai šviežius ir stangrius užpilame alkoholiu- puikiai gydo raumenų  nervo uždegimus. Džiovinti skirti arbatai, valo širdies kraujagysles, stiprina, normalizuoja, tampa elastingesnės.

http://ih3.redbubble.net/work.314588.7.flat,550x550,075,f.shepherds-purse-capsella-bursa-pastoris.jpg

Trikertė žvaginė (lot. Capsella bursa-pastoris) . Neseniai susidūriau su raumenų nykimo liga, neišaiškinta diagnozė ir nerekomenduotas gydymas. Šiuo metu bandome žvaginės tinktūra masažuoti nykstančius rankų raumenis, raumenys sunyko nuo plaštakų ir iki alkūnės.

Plačiau apie šį įdomų augalą rašo, kad Trikertės žvaginės žydi nuo balandžio iki rudens šalnų. Pirmosios ankštaros subręsta gegužės mėnesį. Žvaginės randamos dirbamuose laukuose, pasėliuose, dirvonuose, daržuose, pakelėse, vandens telkinių pakraščiuose, ant miško keliukų, kiemuose. Įsikuria įvairios sudėties dirvožemiuose, geriausiai auga derlingame ir vidutiniškai drėgname dirvožemyje. Visoje Lietuvoje trikertės žvaginės tikrai dažnos.

Gydomosios trikerčių žvaginių savybės žinomos išties seniai ir šie augalai plačiai pritaikomi liaudies medicinoje, bet šiuolaikinėje medicinoje jų preparatai naudojami retai. Liaudies medicinoje trikerčių žvaginių antpilu paprastai stabdomas vidinis ir išorinis kraujavimas, ypač skrandžio, plaučių, gimdos ir kitko, juo gydomas viduriavimas, skorbutas, padidėjęs kraujospūdis. Trikerčių žvaginių žolės antpilas skatina lygiųjų raumenų, ypač šlapimo pūslės, susitraukimus, veikia kraujagysles, vartojamas nuo žarnyno, kepenų, tulžies pūslės ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Tyrimais nustatyta, kad žvaginių preparatais galima gydyti nevaisingumą, jie skatina gimdos susitraukimus. Liaudies medicinoje nuoviru girdydavo gimdyves. Su gyvūnais atliktais tyrimais nustatyta, jog liaudies medicinoje trikerčių žvaginių preparatai pagrįstai vartoti kai kurių rūšių onkologinėms ligoms gydyti. Iš šviežios trikerčių žvaginių žolės gaminami homeopatiniai vaistai, skirti kraujavimui iš nosies ir šlapimo takų akmenligei gydyti.

Trikerčių žvaginių, kaip daugelio kitų šios šeimos augalų, preparatų nepatariama vartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui ir sergantiems lėtiniu šlapimo pūslės uždegimu. Jų turėtų vengti nėščiosios.

Vaistams renkamos žydinčios trikertės žvaginės. Nupjauta antžeminė dalis džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45°C temperatūroje. Negalima rinkti miltligių pažeistų žvaginių, nes sumažėja veikliųjų medžiagų, o kartais tokia žaliava sukelia priešingą poveikį negu tikimasi.

Trikerčių žvaginių lapai valgomi švieži arba virti. Jaunų lapų, kol augalas nepradėjęs žydėti, dedama į salotas. Vėliau jie tampa kartūs. Šviežiuose lapuose esama apie 3 procentus baltymų, iki 4 procentų angliavandenių, nedaug riebalų, taip pat daug geležies, kalcio ir vitaminų. Sėklose susikaupia iki 35 procentų aliejaus. Iš jų galima pagaminti garstyčių pakaitalą, tačiau sėklos smulkios ir jas sunku rinkti. Maltomis arba sveikomis, aitroko skonio sėklomis paskaninamos sriubos ir troškiniai. Kai kuriose pasaulio šalyse, ypač Japonijoje ir Kinijoje, trikertės žvaginės auginamos kaip ankstyvos lapinės daržovės. Japonijoje jų lapai yra labai svarbi apeiginę reikšmę turinčio patiekalo, gaminamo iš ryžių ir miežių, sudedamoji dalis.

Receptai su šia vaistažole:

Užpilo ruošimas ir vartojimas

  • 1,5 valg. šaukšto smulkintos žvaginių žolės užpilama stikline verdančio vandens. Palaikoma 30 min, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Pasinaudokite gamtos teikiama sveikata

Papildoma medžiaga pateikta iš sos03.lt

Virginija BALTAI.LT skaitytojams


© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.