0

ŠVENTOJI GRĮŽTA Į JŪRĄ

gegužės 15, 2011 JŪRA-UOSTAI, Lietuvos aktualijos

*PIRMĄSIAS JACHTAS UOSTAS PRIIMS JAU ŠIĄ VASARĄ *
Audrys Karalius//

Kol Lietuva tenkinasi vienu vieninteliu jūrų uostu, tol solidžioje Baltų jūros valstybių draugijoje, deja, ji atrodo tarsi neįgali. Bet kuriame Europos uoste ištaręs Lietuvos vardą greičiau pamatysi klausiamai surauktą kaktą, nei prisiminimais spindinčią šypseną. Žemėlapiuose mes vėl esame, jūrlapiuose – mūsų dar nėra. Beveik nėra… Šimtamečiame marinistiniame klube esame labiau panašūs į netyčia jūron įsibridusius raitelius, nei į pilnaverčius jūrininkus iš kartos į kartą aistringai besistengiančius įdarbinti jūrą. Nelabai stebina, kad ir švedų karo laivyno akmenimis užpiltas mūsų Šventosios (tuomet Elijos) uostas daugiau nei 300 metų pratūnojo depozito tamsoje.

Realizavus ispanų kompanijos “Alatec” projektinį siūlymą, Šventoji taptų vienu patraukliausių jachtų uostų rytiniame Baltų jūros krante

UOSTAS IR GAIVINTAS, IR SKANDINTAS

Būta bandymų uostą gaivinti (1923; 1939; 1989), tačiau naujųjų laikų Lietuvos istorijoje ryškesni bandymai Šventosios uostą palaidoti galutinai. Pavyzdžiui, 2000-aisiais Palangos miesto savivaldybė parengė keistą detalųjį planą, kuriame Šventosios valstybinio jūrų uosto paprasčiausiai… nebeliko. Ir nors detalųjį planą užprotestavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau su aukštų valstybės vyrų pagalba, suskubta išnuomoti beveik 2 ha sklypą pačiame uosto marinos viduryje ir įbrukti keliolikos daugiabučių kompleksą (UAB „Vyrokas“ ir UAB „MEI Baltija“). 2009-aisiais, kaip žadėta reklamose, „Jūros namų“ statyba pagal architekto A.Gumuliausko projektą baigta nebuvo, tačiau būsimi „unikalios strateginės padėties apartamentai“ ligi šiol uoliai pardavinėjami internete. Stebėtinoje tyloje statęsis avantiūriškas ir įžūliai okupacinis „Vyroko“ ir MEI „olandų“ daugiabutynas, savo trumparegiška intervencija į uosto marinos centrą praktiškai atėmė galimybę sukurti funkcionalią ir ekonomišką infrastruktūrą Šventosios uoste. Turint omeny, kad vienoje uosto pusėje yra saugomos kopos, o kitoje – privatizuotų vasarnamių skruzdėlynas, darosi aišku, kad „viešasis interesas“ čia patyrė ne tik kokybinį, bet ir ženklų ekonominį praradimą.

UOSTO REKONSTRUKCIJA PRASIDEDA

„Deja, dabar projektuodami Šventosios uosto rekonstrukciją ir rengdami uosto teritorijos detalųjį planą, mes jau turime apsieiti be minėtos privačios teritorijos uosto marinos pusiasalyje. Belieka tikėtis, kad Palangos miesto taryba skirs uosto reikmėms bent jau tą pusiasalio dalį, kuri nėra išnuomota daugiabučių statytojams,“- portalui PILOTAS.LT sakė Airida Čėsnienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui. Direktorė informavo, kad iš Palangos savivaldybės jau yra gautas projektavimo sąlygų sąvadas uosto detaliajam planui rengti ir, parinkus projektuotoją, nedelsiant bus imtasi darbų, kuriuos planuojama baigti per metus.

Vasario viduryje uosto direkcija pasirašė sutartį su supaprastintą atvirą konkursą laimėjusia UAB ,,Hidrostatyba“, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB ,,Getelit“ ir UAB ,,Sweco hidroprojektas“, dėl Šventosios uosto pritaikymo mažiems laivams aptarnauti. 2,948 mln.Lt vertės sutartiniai darbai (techninis projektas, inžinerinių tinklų statyba bei 2 plaukiojančių prieplaukų įrengimas) turi būti atlikti iki birželio 12. Anot A.Čėsnienės, iki vasario pabaigos turėtų būti pasirašyta sutartis ir dėl uosto akvatorijos valymo bei įplaukos kanalo gilinimo darbų, kurie jau birželio pradžiai leistų Šventosios uoste turėti 3 m įplauką ir 2 – 3 m gylį prie krantinių. Kadangi jau šią vasarą atplaukusių jachtų įguloms uoste žadamos elektros, vandens tiekimo ir minimalios buitinio aptarnavimo paslaugos, galima tikėtis, kad Šventoji bus pastebėta ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių kapitonų.

OPTIMISTINĖ PREMJERA – PO 5 METŲ

Kaip portalui PILOTAS.LT teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui A.Čėsnienė, visą Šventosios uosto rekonstrukciją ketinama baigti iki 2016-ųjų. Praeitą birželį Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros taryba pritarė galutinei Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos ataskaitai, pavedė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tęsti techninės dokumentacijos rengimo darbus (techninio projekto dar nėra) bei išanalizuoti galimus uosto valdymo modelius. Kaip žinia, beveik prieš metus ispanų inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija „Alatec“ Uosto direkcijai pateikė penkis Šventosios uosto rekonstrukcijos variantus. Optimaliu pasirinktas variantas 2B, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje ir kainuotų per 180 mln. litų.

Pagal 2B variantą Šventosios uoste tilptų daugiau kaip 655 laivai. Uosto akvatorijoje būtų vietos 495 laivams ir vieta nedideliam 70 metrų ilgio kruiziniam laivui. Ant kranto žiemoti tilptų net 160 jachtų.

Šventosios uostą sudarys vidinė marina dabartinėje įlankoje ir išorinė, atitverta molais,- jūroje. Gylis vidinėje marinoje bus 4 m, o išorinėje – 6 m. Molų ilgis sieks net 400 metrų. Anot A.Čėsnienės esami tarpukariu statyto jūros molo likučiai naujųjų molų konstrukcijai nebus naudojami ir bus išsaugoti, kaip marinistinis paveldas. Rytinė smetoninė krantinė taip pat ženkliai nesikeis.

JŪROS SROVIŲ STUDIJA LĖMĖ UOSTO PAVIDALĄ

Kiek neįprasta uosto įplaukos vieta iš šiaurės, anot Uosto direktorės, pasirinkta atsižvelgiant į Jūros srovių modeliavimo studijos išvadas. Tikėtina, kad dabar Šventosios neištiks 1939-aisiais statyto uosto likimas, kuomet po kelių audringų pavasarių uosto įplauka buvo beveik visiškai užnešta smėliu. Jūros srovių specialistai nurodė, kad esant rekomenduojamai molų konfigūracijai ir nedaugiau nei 25-ioms audringoms dienoms per metus, pakaks eksploatacinių įplaukos pravalymų kas pora metų, kad būtų visiškai užtikrinti navigaciniai parametrai.

Beje, pagal ispanišką 2B variantą, rekonstruotame Šventosios uoste įsikurs ir jachtų klubas, buriavimo mokykla, sausi dokai, laivų remonto ir priežiūros dirbtuvės bei restoranai ir parduotuvės. Jūros turistams numatoma pasiūlyti visas būtinas ilgose kelionėse aptarnavimo paslaugas. Įvertinus tai, kad į pietus be Klaipėdos kelis šimtus kilometrų jūroje jachtų uostų nėra ir tai, kad latvių Pavilosta yra labiau ūkinis – žvejybinis, o Liepoja ir Ventspilis – pramoniniai, Šventosios jachtų uostui atsiveria pagrįstos galimybės tapti vienu patraukliausių rytinėje Baltų jūros pakrantėje.

APIE IŠMUŠTĄ DANTĮ

Dabar svarbiausia – nepadaryti klaidų ne tik uosto, bet ir gretimų teritorijų projektavime, užtikrinant, kad būtų sukurta šiuolaikinė, ne tik kurortinius, bet ir buriavimo, pramoginės žvejybos poreikius atitinkanti infrastruktūra. Padrikas ir menkavertis Šventosios urbanizmas šiandien neturėtų tapti rimta kliūtimi esmingai jį pertvarkant ir realizuojant strateginį Vietos prioritetą – uostą. Jei bus gyvas Šventosios uostas, prisikels gyvenimui ir pati Šventoji. Tokia yra tūkstantmetė pajūrio miestų istorija ir praktika. Jeigu nebus blaškymosi ir institucijų nesusikalbėjimo, Šventoji neabejotinai konkurencingai įsipaišys į rytinių Baltų jūros uostų grandinę ir užpildys išmušto jūrų danties spragą Klaipėdos – Liepojos locijoje.

Be to, norisi tikėti, kad bus garbingai išspręsta ir išmušto danties problema pačiame Šventosios uoste. Negi Lietuvoje neatsiras bent minimumas strateginio mąstymo ir teisingumas, likviduojant nusikalstamos ir valstybei žalingos intervencijos į uostą padarinius (daugiabučių kvartalas „Jūros namai“), galų gale netriumfuos….? Ori jūrinė tauta to tikrai nepaliktų paraštėje.

pilotas.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.