Baltų žinyčios vartai

0

„Hanza Kaunas 2011“

viršaitis gegužės 16, 2011 NAUJIENOS

Hanza programa*

Šventė artėja – norisi paplatinti gatves

Tarptautinės Hanzos dienos – po poros savaičių. Baigėsi naujųjų laikų Hanzos sąjungos miestų registracija į šventę. VšĮ „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas juokauja: reikėtų platesnių gatvių Senamiestyje, kad visiems svečiams užtektų vietos.

– Tikriausiai jau aišku, kiek delegacijų planuoja atvykti į Kauną?

– Taip, registraciją baigėme. Oficialiai ketina atvykti delegacijos iš 86 Europos miestų, tačiau tai – ne viskas. Du Vokietijos miestai – Herefordas ir Rostokas – paprašė daugiau vietos prisistatyti Rotušės aikštėje, kurioje įsikurs Hanzos miestų paviljonai. Herefordas ketina pristatyti 25 savo regiono miestus, o Rostokas – net 34 miestus, esančius tame regione. Taigi miestų dalyvių bus gerokai daugiau, ir tai pranoksta visus mūsų lūkesčius. Beliks tik suvaldyti didžiulius žmonių srautus, kad visiems būtų patogu. Juk gatvių Senamiestyje nepaplatinsi.

– Paprastai miestams atstovauja žymūs žmonės. Kas jie?

– Delegacijų vadovai – miestų merai ar jų pavaduotojai. Štai Rusijos miesto Velikij Novgorodo meras Jurijus Bobryševas – alkoholio gamybos verslo magnatas. Beje, Rusijos miestai šiemet itin aktyvūs, ir šventei ruošiasi labai rimtai. Delegacijos atsiveža ir verslininkų, menininkų, muzikantų.

– Kuo svečiai ketina nustebinti?

– Paviljonuose, kuriuose prisistatys miestai, bus galima gauti labai įvairios informacijos – turizmo, verslo, kultūros srityse. Delegacijų nariai bendraus, prekiaus suvenyrais. Bus galima paragauti ir kulinarinio paveldo šedevrų iš tų regionų, kuriems atstovaus delegacijos. Į šventę atvyksta 32 meno kolektyvai, norintys pasirodyti specialiai tam skirtose scenose. Neabejotinai jie demonstruos savo sugebėjimus ir kitose miesto erdvėse, tad pažiūrėti bus į ką.

– Ar tokia svečių įvairovė reiškia, kad kauniečiams reikėtų pasirūpinti užsienio valiuta – eurais ir rubliais? Juk norėsis ką nors tarptautinėje mugėje įsigyti ar gatvės muzikantui į skrybėlę įmesti.

– Eurų kaupti tikrai nereikia, o ir grėsmės litams pabėgti į užsienį tikrai nėra. Manau, kad prekiautojai iš užsienio prisitaikys prie mūsų pinigų, tad bus galima ir pasiderėti. Į mugę nori atvykti prekybininkai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, tačiau daugiausiai norinčiųjų – tarp Lietuvos tautodailininkų ir verslininkų.

– Tai gal ir kainos mugėje bus didesnės nei įprastai?

– Kainos neturėtų kilti ir kandžiotis. Dėl sunkmečio niekas nesitiki ypatingos prekybos, tad kelti kainas būtų visai neprotinga.

– Pirmasis šventės akordas – menininkų pleneras „Santaka“. Ar jam jau pasiruošta?

– Gegužės pirmosiomis dienomis į Kauną pradėjo rinktis plenero dalyviai iš įvairių šalių. Artimiausiomis dienomis turėtų nuskambėti ir šiek tiek neoficialus plenero atidarymo akordas – pakelsime simbolines vyno taures. Plenero dalyvių darbai bus pristatyti šventėje.

– Ko dar trūksta, kad šventė būtų tikrai vykusi?

– Baigiame viską šlifuoti. Tad likusi sėkmės dalis – visagalio oro rankose. Jeigu oras bus geras, bus smagu ir šventės dalyviams, ir svečiams. Tikimės, kad taip ir bus.

Kaunas – festivalių miestas

Kitą savaitę miestą sudrebinsiantis „Kaunas Jazz“ ir gegužės pabaigoje vyksianti tarptautinė šventė „Hanza Kaunas 2011“, duos startą ne vienam šokio ir dainų festivaliui.

Užkrės džiazo virusas

Mieste šiemet vyks gausybė tarptautinių festivalių. Be didžiausios šių metų šventės „Hanza Kaunas 2011“, ne mažiau dėmesio sulauks „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalis, „Operetė Kauno pilyje“, „Suklegos“, „Padūduokime Kaunui“, „Kaunas Cantat“, Berniukų chorinės muzikos festivaliai ir kiti.

Balandžio 29-gegužės 2 d. Kauną tradiciškai drebins džiazai. Pasak „Kaunas Jazz“ meno vadovės Indrės Jučaitės, šiemet festivalio pradžią Rotušėje skelbs svečias iš Argentinos Estebanas Colucci. Tą pačią dieną Karo muziejaus sodelyje karilioninkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis susirinkusiems melomanams dovanos varpų džiazo muzikos koncertą. Tuo pat metu susirinkusiųjų pašonėje – Vienybės aikštėje, mažieji grindinį margins džiazo spalvomis. Vakarop džiazo mylėtojams koncertuos lietuviai Domas Aleksa ir „D’orange“, grupės „Sharpfive“, „Jing’a’ling“, svečias iš JAV Poogie Bellas Bandas. Jau kitą dieną veiksmas persikels į meno galeriją „Mj studija“, „Girstučio“ kultūros ir sporto centrą, naktinį klubą „Combo“. Gegužės 1 d. melomanai laukiami kiek neįprastose erdvėse – sinagogoje, Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Finalinis koncertas planuojamas Vilniaus kongresų rūmuose. „Klausytojų pageidavimu jį vainikuos svečias iš Kamerūno Richardas Bona“, – prasitarė I.Jučaitė.

Maždaug pusė milijono svečių ir dalyvių, daugiau nei šimtas renginių, pradedant gėlių, duonos, sūrių, mėsos, žuvų ir sendaikčių turgavietėmis, baigiant raitelių dvikovomis, oro balionų švente, viduramžių karnavalu, tarptautiniu menininkų pleneru ir ugnies misterija virš dviejų upių – keturias dienas truksianti šventė „Hanza Kaunas 2011“ kauniečiams ir miesto svečiams žada ne vieną staigmeną.

Gausus orkestrų desantas

Ne už kalnų dar viena klasikinės muzikos fiesta – „Pažaislio muzikos festivalis“. Visą vasarą trunkantis renginių ciklas, prasidės birželio 5 d. ir baigsis rugpjūčio 28 d.

„Festivaliui pradžią davė Pažaislio vienuolyno šventoriuje atlikta Georgo Friedricho Hendelio oratorija „Mesijas“, pritraukusi kelis tūkstančius žmonių. Supratome, kad šventoriaus akustika puikiai pritaikyta didelės apimties kūriniams“, – 1996 m. startą prisiminė Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Kasmet apimdamas vis platesnius muzikos žanrus ir vietas, šiųmetis festivalis pasižymi ne ką siauresne geografija – Kaunas, Pociūnai, Babtai, Birštonas, dvarai, bažnyčios, muziejai ir erdvės po atviru dangumi.

„Šie metai itin įspūdingi orkestrų gausa“, – džiaugėsi J.Krėpšta. Prieš susirinkusiuosius lenksis septyni kolektyvai iš Lietuvos ir užsienio: Taivano simfoninis orkestras, Baltijos šalių jaunimo simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno miesto simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos ir Klaipėdos kameriniai orkestrai. Gausi šių metų programa ne tik orkestrais, bet ir pianistais. „Dominuos fortepijono muzika“, – žadėjo J.Krėpšta. Publika išvys svečią iš JAV, virtuozą Aleksandrą Paley, taip pat Luką Geniušą, kuris atliks išskirtinį rečitalį.

Dar viena festivalio intriga – žymus berniukų choras iš JAV, kuris pasaulinėse scenose yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Keturioliktą kartą festivalio organizatoriai ruošia ir istorinį spektaklį. Šiemet Kauno pilies pašonėje miestiečiai išvys Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“.

Šokiai ir dainos

Birželio 4 d. visus kvies Lietuvos tautų festivalis „Kultūrų tiltai“. Pasak organizatorių, tai vienas didžiausių Lietuvos kultūrinę įvairovę pristatančių renginių, kurio vienas pagrindinių tikslų – supažindinti su Lietuvos tautinių mažumų kultūra, skatinti tautinę toleranciją ir tarpkultūrinį dialogą. Per visus gyvavimo metus festivalyje savo menines programas pristatė maždaug pusšimtis Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų.

Dar mieste šurmuliuojant Hanzos miestelio prekybininkams, fakyrams ir kitiems persirengėliams, šiuolaikinio ir tradicinio folkloro puoselėtojai pristatys rudenį vyksiantį festivalį „Suklegos“.

„Juokais sakau, kad per Hanzos dienas vyksiantis „Suklegų“ koncertas bus tarsi vienuoliktas su puse festivalis. Rudeniop minėsime dvyliktą“, – kalbėdamas apie gegužės 20 d. vyksiantį festivalio pristatymą šypsojosi Kauno etninės veiklos klubo prezidentas Artūras Sinkevičius. Tądien lauko scenoje pasirodys, ko gero, pati didžiausia Lietuvoje Kaišiadorių modernaus folkloro studija – maždaug trisdešimties moksleivių choras ir apie dvidešimt įvairiais instrumentais grojančių jaunuolių. „Vaizdas bus išties įspūdingas“, – neabejojo A.Sinkevičius. Jaunieji atlikėjai – ne vienintelė staigmena. Kasmet „Suklegų“ festivalio organizatoriai stengiasi atvežti svečių. Šiemet kauniečiams koncertuos jau ne kartą čia viešėjusi Lenkijos grupė „Beltaine“.

„Koncertas vyks atviroje erdvėje. Norime sudominti kuo platesnę auditoriją, todėl nusprendėme kviesti atlikėjus, kurie yra patikrinti ir mylimi“, – pasirinkimą motyvavo A.Sinkevičius.

Kolektyvas, pasak jo, unikalus ne tik savo instrumentais, kurie yra ne tik iš Lenkijos, bet ir iš viso pasaulio. Atlikėjų repertuare – keltiški ir škotiški muzikos garsai, susipynę su džiazu ir roku.

Gegužės 22-ąją – paskutinę „Hanza Kaunas 2011“ dieną, miestiečiams pristatomas dar vienas unikalus renginys – studentų lietuvių tautinių šokių festivalis „Ei studente, sukis vėju“.

„Visi žinome, kad Kaunas – studentų miestas. Krimsti mokslus čia atvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Ne tik studijuoja, bet ir į kolektyvus buriasi“, – džiaugėsi renginio koordinatorius Edgaras Šnipaitis. Susirinkusieji tądien išvys septynis kolektyvus iš visų aukštųjų Kauno mokyklų. „Drąsiai galiu pasakyti, kad tautiniai šokiai – populiarėja. Jei anksčiau prieš festivalį mums prisistatydavo po vieną kolektyvą, dabar kiekviena aukštoji mokykla siunčia po kelis. Galime rinktis“, – A.Šnipaitis vylėsi, kad per Hanzos dienas šokis suburs šimtus žmonių, o tai esą padės populiarinti šį gražų meną.

Klaipėdiečiai istoriniais laivais plauks į Kauną

Į Tarptautinių Hanzos dienų renginius Kaune klaipėdiečiai žada vykti istoriniais laivais, o rusniškiai ketina atsigabenti žuvų ir jomis prekiauti.

Gamino savo lėšomis

Kol kas kelionės dalyviai tik rengiasi laivybos sezonui.

„Šventė vyks gegužės 19-22 dienomis. Teks išplaukti anksčiau, tačiau manau, kad Kauną pasieksime per dvi dienas“, – kalbėjo pagal XIII a. kogo pavyzdį pagaminto laivo „Arka“ savininkas Viktoras Vladimirovas.

Viduramžiais Baltijos jūroje plaukiojusių kogų kopiją vyras gamino savo lėšomis. „Arka“ buvo sumontuota Petrozavodsko laivų statykloje pagal specialų užsakymą.

„Už supjaustytą žvejybos laivą gautas lėšas nusprendžiau investuoti į šį laivą. Dalį lėšų teko skolintis iš banko“, – pasakojo klaipėdietis.

Vilkės pirklio drabužiais

Senuoju viduramžių laivu V.Vladimirovas ketina pasiekti Kauną ir šventėje pasirodyti vilkėdamas pirklio drabužius.

„Nemunas daugelyje vietų seklus, tačiau „Arkos“ povandeninė dalis tesiekia metrą. Į tokią kelionę galima leistis tik plokščiadugniais laivais“, – paaiškino vyras.

Medinis, drožiniais puoštas laivas pernai sulaukė didelio dėmesio senovinių burlaivių regatoje „Baltic Sail“ Rostoke bei Gdanske.

Šiemet senovinių burlaivių festivalyje Danijoje „Arka“ taip pat ketina iškelti Lietuvos vėliavą.

„Užsienyje senoviniai eksponatai randa rėmėjų, o štai Lietuvoje tokį laivą labai sunku išlaikyti“, – guodėsi „Arkos“ savininkas.

Pramoginė laivyba – ne itin pelningas verslas. „Visam pusmečiui laivą iškeliame į krantą. Jokių pajamų negauname, o mokesčius mokėti reikia“, – kalbėjo klaipėdietis.

Jei tik rastų gerą pirkėją, vyras atsisveikintų su savo laivu.

„Kol kas turto vertintojas, net nematęs laivo, jį įvertino juokinga suma – vos 400 tūkst. litų, kai jo statybai teko išleisti 240 tūkst. eurų (828 tūkst. litų)“, – kalbėjo V.Vladimirovas.

Nors šis laivas yra sumažinta kogo kopija, jis atitinka visus to meto laivams būdingus reikalavimus.

Kogo priekyje ir gale įrengti specialūs tilteliai. „Nuo jų šaudydavo lankininkai, jie būdavo naudojami stebėjimui“, – aiškino klaipėdietis.

Sukruto ir rusniškiai

Kelionėje Nemunu prie burlaivio žada prisidėti ir rusniškių kompanija.

„Trimis valtimis „Ūda“, „Rusnietis“ ir „Vykintas“ iki Kauno ketiname plaukti penkias dienas“, – pasakojo Rusnės gyventojas Kęstutis Laukevičius.

Vieną valtį Egidijui Latėnui gamino laivadirbys Simas Knapkis, o kitą – vietos įmonė „Skatulė“.

Venterinėmis valtimis kelionė iki Kauno turėtų būti kupina įspūdžių.

„Ketiname sustoti įvairiose vietose. Tikiuosi, sulauksime vietos gyventojų dėmesio“, – vylėsi rusniškis.

Kartu su tėvu į kelionę leisis ir Domantas Laukevičius, kuris pernai su bičiulių kompanija baidare perplaukė Baltijos jūrą, bei dar dvi K.Laukevičiaus atžalos.

Į žygį leisis ir kalvis Egidijus Latėnas su žmona, o jų valtyje vietos ras beveik visuose žygiuose dalyvaujantis šuo Kobra.

„Egidijus ketina pasiimti dumples ir dirbti kalvių darbus. Per Hanzos dienas jis demonstruos savo meistriškumą. O mes žadame pasiimti žuvų, kurių pasiūlysime šventės dalyviams“, – pasakojo K.Laukevičius.

Venterinė valtis labai panaši į kurėną, tik šiek tiek mažesnė. Ja galima plaukti ir irkluojant, ir pasikinkius vėją.

Viduramžių karnavalas Kauno senamiestyje klegės ir naktį

„Venecijos karnavalo gal ir nepranoksime, tačiau turėtų būti linksma“, – tikina VšĮ „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas. Gegužės 19-22 dienomis vyksiančių Tarptautinių Hanzos dienų programoje numatytas Viduramžių karnavalas truks tris paras – nuo penktadienio iki sekmadienio.

Renginiui paskirta erdvė nuo požeminės pėsčiųjų perėjos Vilniaus gatvėje iki Rotušės aikštės. Tradicinėmis amatininkų ir tautodailininkų mugėmis garsėjančioje gatvėje šį kartą nebus prekiaujama – ji atsiskleis kitomis spalvomis.

Dienomis čia karaliaus gatvės artistai: fakyrai, žonglieriai, klounai, akrobatai, mimai, kojūkininkai, būrėjai, magai. Viduramžių vėliavas neš spalvingais kostiumais persirengę berniukų ir jaunuolių chorai, ausų stiprumą tikrins būgnai, fanfaros ir trimitai.

Renginį papuoš įspūdinga vėliavininkų trupė iš Italijos „Storici Sbandieratori delle Contrade di Cori“.

Tačiau bene pastebimiausi margoje karnavalo eisenoje turėtų būti Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos „Atžalynas“ kojūkininkai. Režisieriaus Algimanto Verbuto auklėtiniai pasaulį mato gerokai iš aukščiau, nei Arvydas Sabonis, nes vaikšto beveik pusantro metro aukščio kojūkais.

Prieš 9 metus įkurta trupė ne kartą dalyvavo tarptautiniuose gatvės teatrų festivaliuose, miestų šventėse. Treniruoti atžalyniečiai ant kojūkų gali išsilaikyti iki trijų valandų. Ir ne tik lygioje vietoje, bet ir nuokalnėse. Jie moka lipti net laiptais ir persimauti kelnes.

Viduramžių karnavalą Kauno senamiestyje pagyvins ir senovinės technikos paradas. Maždaug 100 senovinių automobilių ir motociklų judės Vilniaus gatve ir Rotušės aikšte į Santaką, kur technikos šedevrus bus galima apžiūrėti iš arti.

D.Rumšas taip pat planuoja Vilniaus gatvėje rengti grilio čempionatą, kulinarinius šou. Po atviru dangumi ketinama pristatyti viduramžių receptus, čia bus galima paskanauti senovinių patiekalų.

22 valandą karnavalo dalyvius gatvėje pakeis šokėjai. Jie čia karaliaus iki paryčių – 3 valandos.

Tarptautinių Hanzos dienų meno vadovas Andrius Žiurauskas pasakojo, kad Vilniaus gatvėje veiks penkios scenos. Jose instruktoriai mokys salsos, tango, breiko, tautinių, linijinių ir kitokių šokių.

„Karnavalas bus įdomus tik tada, jei patys jame dalyvausime. Todėl kviečiu visus šventės dalyvius, ypač kauniečius, siūdintis viduramžių drabužius, gaminti kaukes ir kelioms dienoms pasiversti linksmais personažais. Patikėkite, tokie karnavalai – geriausias būdas atsipalaiduoti ir puikus vaistas nuo susikaupusių stresų“, – ragino A.Žiurauskas.

Į Viduramžių karnavalą Kaune ketina atvykti ir Kretingos kojūkininkų trupė.

Renginį papuoš vėliavininkų kolektyvas iš Italijos „Storici Sbandieratori delle Contrade di Cori“.

Hanzos dienų organizatoriai kviečia kauniečius ateiti į šventę pasipuošus karnavaliniais drabužiais.

SPECIALUS PUSLAPIS www.hanzakaunas.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.