0

Rašinių ir piešinių konkursas „Upytėlė teka, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai“

gegužės 19, 2011 Kultūra, Renginiai

Šalčininkų vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – P. Duisburgiečio kronikoje – paminėtas 1311 m. liepos 2 d. Tuomet teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. 2011 m. sukanka vietovės vardo oficialaus paminėjimo 700-metis. Per šiuos septynis šimtmečius Šalčininkai su aplink išsibarsčiusiais miesteliais ir  gyvenvietėmis patyrė ne vieną istorinių ir politinių įvykių ir sprendimų nulemtą pakilimą ir nuosmukį.

Šalčininkų herbas

Buvo valdomi tai vienos, tai kitos valstybės. Šiandien jau išorinė Europos Sąjungos siena skiria mus nuo etninėse žemėse – dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – likusių tautiečių. Tačiau mus sujungia upės! Įdomu tai, kad Lietuvos upių tėvo Nemuno intakai, per Šalčininkų rajono teritoriją nusidriekusios upės – Šalčia, Žižma, Gauja, Merkys – teka per abiejų valstybių teritoriją,  vietomis  sutapdamos  su  dabartine valstybine siena. Simboliška tai, kad subėgusios į Nemuną Baltarusijoje, kartu su jo vandenimis upelės grįžta į Lietuvą ir galingu srautu teka į Baltijos jūrą, kurios vakarinėje pakrantėje yra tarptautinis Klaipėdos uostas – prekybos vartai ir svarbus ekonominės plėtros  langas. Tačiau jungtys – ne tik fizinės ir geografinės.

Šimtmečiais  šiame  regione  Lietuvos  Didžiosios kunigaikštystės gyventojai kūrė savitą rajono veidą, paliko materialaus ir nematerialaus paveldo objektų. Visų čia įsikūrusių gyventojų verslai, amatai ir buities kultūra didele dalimi buvo įkvėpti ir nulemti teritorijos gamtinių ir geografinių sąlygų, o etninę gyventojų ir jų tradicijų kilmę liudija išlikę baltiški vietovardžiai ir vandenvardžiai. Nuo seno istorijos ir archeologijos mokslininkai žino, kad seniausios žmonių gyvenvietės kūrėsi prie upių ir ežerų, todėl ir vandenų vardai yra seniausi, o jau iš jų būdavę kildinami ir gyvenamųjų vietų vardai. Vietovardžiai atspindi tūkstantmetę krašto istoriją. Būdami senesni už rašytinius šaltinius, dažnai turėdami nebevartojamų šiuolaikinėje kalboje žodžių šaknis arba senovinių žodžių darybos elementų, vietų, o ypač vandens telkinių, pavadinimai teikia žinių istorinei kalbotyrai. Dažnai vietovardžiai yra vieninteliai tautų ir jų genčių kilmės įrodymai. Kalbininkas ir mokslininkas Kazimieras Būga yra sakęs: „Vietų vardai – istorijos šaltinis.“ O ypač vandenų vardai. Upės, upelės,  upytės  raizgo  Šalčios  žemę  ir  liudija mūsų istoriją mums gražiausiais vardais: Visinčia, Beržūna, Beržė, Svinė, Šalčykščia, Paraistė, Maltupis,  Ciras,  Pabaldė,  Brasta,  Taurupis, Juodupis, Nezdilė, Drukupė, Verseka, Galinė, Dirvonėlė, Berželis, Gervinė. Nepaisant to, kad lietuviški vietovardžiai per okupacijas buvo dirbtinai šalinami iš vartosenos, o etninių gyventojų nutautinimas truko kelis šimtmečius, vis tiek, pasak profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus, apie 70 % buvusios okupuotos Lietuvos dalies vietovardžių ir net 93 % vandenvardžių yra lengvai atpažįstamos lietuviškos kilmės.

Mes,  baltų  palikuonys,  rūpinamės  savo krašto dvasiniu ir kultūriniu palikimu: apgynėme  ir  išsaugojome  vietovardžius,  vandenvardžius, asmenvardžius. Šiandien, suvokę ir brangindami savo gyvasties prasmę, stengiamės išsaugoti lietuviško žodžio stiprybę ir  istorinės tiesos pagrįstumą. Visuomeninė organizacija ,Poškonių  bendruomenės centras“ skelbia piešinių ir rašinių konkursą „Upytėlė teka, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai“, skirtą Šalčininkų vardo paminėjimo 700-osioms metinėms.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/ae/LietuvaSalcininkai.png

Visuomeninė organizacija „Poškonių bendruomenės centras“

Pirmininkė Ilona ŠEDIENĖ

Rašinių ir piešinių konkurso „Upytėlė teka, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai“, skirto Šalčininkų miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms nuostatai:

I. Bendroji dalis

1.  Piešinių  ir  rašinių  konkursas-paroda – viena gimtinės pažinimo, pilietiškumo ir   kūrybiškumo ugdymo formų.
2. Konkurso nuostatai reglamentuoja konkurso tikslus, dalyvius, organizavimą, darbų svarstymą ir išliekamąją vertę, vertinimą bei apdovanojimą.

II. Konkurso-parodos tikslai

Tikslas: Ugdyti visuomenės pagarbą valstybės istorijai ir  kultūrai ir deramai pasitikti  700 metų Šalčininkų vardo paminėjimo sukaktį.

Uždaviniai:
• skatinti Šalčininkų krašto ir Rytų Lietuvos gyventojus domėtis gimtinės baltiškosios kultūros paveldu;
• ugdyti Šalčininkų krašto ir Rytų Lietuvos gyventojų, konkurso-parodos dalyvių,  kūrybiškumą, etnokultūrinį tapatumą;
•  padrąsinti  ir  paraginti  dalyvius  reikšti aktyvią tautinę, pilietinę poziciją;
•  Sukurti  brandžių  ir  kūrybiškų  darbų, turinčių išliekamąją vertę, geriausius iš pateiktų sudėti į konkurso katalogą.

III. Dalyviai

Konkurse-parodoje dalyvauja kūrybiški ir neabejingi regiono ir valstybės ateičiai Šalčios krašto, Šalčininkų rajono gyventojai. Dalyviai skirstomi į 3 amžiaus kategorijas:
a) dalyviai iki 12 metų;
b) dalyviai nuo 13 iki 18 metų;
c) dalyviai, vyresni nei 18 metų.

IV. Konkurso organizavimas

1. Konkursui teikiami:
a) piešiniai (pasportuoti, formatas ir technika laisvai pasirenkami);
b) rašiniai (apimtis ir žanras neribojami, skatinama įvairovė: rašinys, publicistinis straipsnis, esė, eilėraštis ir kt.);
c) prisegtame prie piešinio, rašinio lape nurodomas gyvenamosios  vietos adresas, autoriaus vardas, pavardė, amžius, telefonas, mokyklos ar darbovietės pavadinimas, tokie pat darbo vadovo ar  konsultanto duomenys.
2. Konkurso-parodos darbai priimami iki 2011 06 19.
3. Rašto darbai pateikiami spausdinti ir skaitmeninėje laikmenoje.
4. Darbai pateikiami nurodant  „Konkursui „Upytėlė tekia, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai“,  adresu ,,Poškonių bendruomenės centras“, Poškonių seniūnija, LT17134 Poškonys, Šalčininkų r. Tel.: +370 65514013, el. paštas:  ilona.shediene@gmail.com
5. Pateikti darbai negrąžinami.
6. Geriausi darbai bus eksponuojami parodoje „Upytėlė teka, upytėlė plaukia…“, viešinami žiniasklaidoje, naudojami krašto istorijos metraštyje.
7. Konkurso nugalėtojai apie parodos laiką ir vietą,  apie apdovanojimų teikimo laiką ir vietą bus informuoti iš anksto.

V. Konkurso darbų vertinimas
1. Konkursui-parodai pateiktus darbus vertina vertinimo komisija.
2. Komisijos sudėtį tvirtina konkurso-parodos organizatoriai.

VI. Vertinimo kriterijai
1. Baltiškosios, etnokultūrinės  temos aktualumas.
2. Vietovardžių ir vandenvardžių kilmės, raidos ir paveldo sąsajų meninė raiška.
3. Gimtojo krašto gamtos, istorijos ir etninės kultūros atspindžiai.
4. Valstybinės Šalčios krašto vizijos atskleidimas.

VII. Apdovanojimai
1. Konkurso nugalėtojams skiriama po 3 prizines vietas (piešinio ir rašinio kategorijose, visų amžiaus grupių).
2. Nugalėtojai apdovanojami diplomais ir atminimo dovanomis, rėmėjų prizais.

IX. Rėmėjai
1. Konkurso partneriai: ,,Vilnijos“ draugija, „Ryto“ draugija, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, UAB Pakruojo parkai, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla.
2. Konkurso ekspertai: prof., habil. dr. Kazimieras Garšva, akad., prof., habil. dr. Zigmas Zinkevičius, hum. m. dr. Romas Batūra,  istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto lektorius Tomas Baranauskas.
3. Konkurso rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Tautos fondas, Cingų fondas.
4. Konkurso informaciniai rėmėjai: www.voruta.lt, www.alkas.lt, www.dieveniskes.info, „Valstiečių laikraštis“.

VORUTA (Lietuvos istorijos laikraštis) Nr. 9 (723)

Taip pat remia baltai.lt svetainė nemokamai publikuojanti konkursą ir būsimus darbus

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.