1

Ar jaunimas nužudys lietuvių kalbą?

birželio 17, 2011 Lietuvių kalba

Rugilė Audenienė | Alfa.lt*

„Einu į „meetą“, – pareiškė pažįstama reklamos srities darbuotoja. Iš šios 25 metų merginos kalbos jau kurį laiką ištrintas žodis „susitikimas“, bet ar galima kaltinti jaunimą dėl nepagarbos kalbai? Ar tikrai trumpųjų žinučių rašymas „naikina“ lietuviškus rašmenis? Ar tikrai jaunimas daugiau keikiasi?

„Jaunoji karta vartoja ne daugiau keiksmažodžių, nei suaugusieji, tik jų keiksmažodžiai skiriasi. Nemažai yra tokių, kurie skirti apibūdinti seksualinius ryšius“, – šyptelėjo Kopenhagos universiteto profesorius Jensas Normannas Jorgensenas, Vilniuje įsikūrusiame Šiaurės Ministrų Tarybos biure susirinkusių diskusijos apie jaunimo kalbos ypatybes dalyvių akivaizdoje griaudamas mitus apie jaunuolių „kaltę“ dėl kalbos darkymo.

Kitaip kalbą vartoja tyčia

Tipiški lietuvių kalbos sergėtojų priekaištai jaunimui – dėl užterštos kalbos ir slengo, įterpiamų anglicizmų, netinkamos – netaisyklingos rašybos, kuriai turi įtakos trumpųjų žinučių rašymo įpročiai. Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė dr. Loreta Vaicekauskienė kurį laiką rinko jaunimo rašomose SMS žinutėse vartojamus trumpinius – anglų, rusų, lietuvių kalbų mišinį. „Wru“, „omg“, „dk“, „jsn“, „mldc“, „dwj“, „krč“, „okei“, „soriukas“, „kūl“, „važiuoju in tha sodas“ – kai kuriuos šių trumpinių gali iššifruoti tik užsienio kalbas savaip pritaikantys jaunuoliai.

„Jei tavo mergina parašė trumpąją žinutę, geras tonas yra atsakyti jai iškart, nebent turi pateisinamą priežastį, – tiek lietuvių, tiek skandinavų moksleivių įpročius išdavė profesorius J. N. Jorgensenas. – Dažniausiai jaunimo vartojama kalba, užrašai sakomi ir rašomi netaisyklingai tyčia. Mes visi žaidžiame kalba, tarkime, sprendžiame kryžiažodžius, ir tai teikia mums džiaugsmo. Be to, kartais svarbiau tai, kaip pasakojama istorija, negu tai, kodėl ji tai daroma – jaunimui pasakoti ją nesilaikant įprastų bendrinės kalbos normų yra tam tikra pasirodymo, prestižo dalis. Tai vyksta ne dėl to, kad jie negali išmokti kalbos, nežino taisyklių ar negali jų laikytis. Jie žino labai daug, tiesiog skiriasi nuo vyresnės kartos.“

Profesorius pastebėjo, kad vaikai gimsta su kalbos „patirtimi“, jausdami, kad būtent ji padeda socializuotis visuomenėje: „Nebūtinai turime laikytis teorijos, kad mūsų kalba užauga, kaip ir plaukai ar kitos kūno dalys. Tačiau vaikai turi įgimtą gebėjimą ir norą bendrauti vartodami kalbą. Virsdami suaugusiaisiais, paaugliai perima jų bendravimo normas, bet tai nereiškia, kad jie pamiršta jaunimo kalbą: ji gali būti vėl prisimenama klasės draugų susitikimuose ar kituose susibūrimuose, kuriuose žmonės nori tapatinti save su tam tikromis grupėmis.“

Dr. L. Vaicekauskienė, remdamasi savo kalbos tyrimais ir studentės Justės Nepaitės bakalauro darbu apie svetimkalbius intarpus norvegų ir lietuvių jaunimo SMS žinutėse, sakė pastebėjusi moksleivių sąsiuviniuose, interneto erdvėje įvairiausių žaidimų su kalbos ištekliais (pvz., „gimtaday“ vietoje „gimtadienis“). Ji atkreipė dėmesį, kad jaunimo kalbos „klaidos“ dažniausiai yra sąmoningos. Juk tam, kad nukryptum nuo normos ir būtum „kietas“, turi labai gerai žinoti, kas yra norma.

„Jauni žmonės yra kompetentingi kalbos vartotojai“, – įsitikinusi mokslininkė, vieno tyrimo metu ėmusi interviu iš 150 moksleivių, kurie, kalbėdami su suaugusiaisiais, visiškai nevartojo jaunimo kalbai būdingo slengo.

Beje, kartais jaunuoliai sienas išpiešia grafitiniais piešiniais, kuriuose klaidos daromos sąmoningai, norint perduoti tam tikrą žinutę, ypač jei užrašai turi politinį krūvį.

Nauja „mada“ – kalbinė įvairovė

Noras pritapti prie grupės, vartoti „kitokią“ nei suaugusiųjų kalbą nėra vienintelis dalykas, kodėl jaunimas renkasi nesilaikyti oficialių taisyklių neformaliuose pokalbiuose. Profesorius J. N. Jorgensenas pabrėžė, kad dėl globalizacijos, migracijos, kultūrų kontaktų šiandieninis jaunimas gyvena gerokai didesnės kalbinės įvairovės sąlygomis.

Danas kurį laiką tyrinėjo dviejų puikiai besimokančių tautiečių studenčių virtualius pokalbius ir pastebėjo, kad per keletą minučių jos sugebėjo pavartoti ne tik danų kalbos, bet ir armėnų, ispanų, anglų, arabų, turkų posakių ir žodžių.

Profesorius priėjo prie išvados, kad studentės tai darė tikslingai, naudodamos visus turimus kalbinius išteklius, kad galėtų rafinuotai reikšti mintis.

Seminare buvo pabrėžta, kad jaunimo kalbinis elgesys nėra chaotiškas ar destruktyvus, priešingai, jį irgi apibrėžia konkrečios jaunuolių grupės susikurtos taisyklės – lygiai taip pat, kaip ir suaugusiųjų, kurie irgi turi savo taisykles. Tiesiog jauni žmonės yra kitokie, turi kitus kalbinius išteklius ir laisviau naudojasi technologijomis.

Trumpųjų žinučių specialistai – raštingiausi?

Dar entuziastingiau į kalbos taisykles neformaliame bendravime interpretuojančių jaunuolių pusę stoja garbaus amžiaus profesorius Davidas Crystalas, laikomas vienu žymiausių šiuolaikinės kalbotyros ir interneto kalbos specialistų.

Tipiški lietuvių kalbos sergėtojų priekaištai jaunuoliams – dėl užterštos kalbos ir slengo, įterpiamų anglicizmų, netinkamos rašybos, kuriai įtakos esą turi trumpųjų žinučių rašymo įpročiai. L. Vaicekauskienė pacitavo vienoje paskaitoje pasakytą profesoriaus mintį: „Praleidžiu daug laiko keliaudamas po mokyklas ir kartais klausiu moksleivių, kodėl jie, rašydami trumpąsias žinutes, praleidžia kai kurias raides. Jie paprastai pateikia keletą priežasčių: sako, kad trumpinti tekstus naudinga ekonomiškai, kad galima sutaupyti pinigų rašant trumpiau, bet dažniausiai moksleiviai prisipažįsta, kad tai tiesiog šaunu, „kieta“.

Jaunuolių „neraštingumą“ jis pavadino jaunimo kultūros dalyku, tam tikros grupės pasirinktu žaidimu kalba, laisvės išraiška.

Interneto erdvėje galima rasti ir daugiau D. Crystalo minčių apie jaunimo rašomų trumpųjų žinučių naudą kalbos lavinimui. „Svarbu tai, kad, jei nori tekstuose praleisti tam tikras raides, turi žinoti, kur ir kokios jos turi būti. Negali būti „kietas“, jei nežinai, ką darai. Taip paaiškėja, kad geriausi trumpųjų žinučių rašytojai faktiškai yra ir mažiausiai gramatikos klaidų darantys žmonės. Tokį teiginį ne kartą pagrindžiau pastarųjų metų tyrimais. Jie parodė, kad kuo daugiau tekstinių žinučių rašai, tuo geresni tavo raštingumo įgūdžiai.

Kuo anksčiau gauni mobilųjį telefoną, tuo raštingesnis tampi. Žmonės stebisi: kaip taip gali būti? Bet luktelėkite: kas yra trumpųjų žinučių rašymas? Tai rašymas ir skaitymas – tiesa, mobiliajame telefone, bet vis tiek tai rašymas ir skaitymas.

Yra daug teorijų, bet pagrindinis teiginys, su kuriuo visi sutinka, – kuo daugiau praktikuojiesi, tuo raštingesnis ir gabesnis skaitytojas esi. Dabar atsiranda naujų technologijų, kalbu ne tik apie mobiliuosius telefonus, bet ir apie internetą, technologijas kaip visumą, kurios teikia jaunimui daugiau motyvacijos ir galimybių skaityti ir rašyti negu mano karta turėjo“, – ugningai kalba profesorius, įsitikinęs, kad jauni žmonės nėra kalbos žudikai – priešingai, jie mokosi vartoti skirtingus kalbos stilius bendraudami su skirtingomis žmonių grupėmis ir geriau naudoja turimas kalbų žinias.

http://www.alfa.lt/img/logo.gif

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Baltigerdas sako:

    Iš tikro – lietuvių kalbos perspektyva – Jaunimo lūpose – labai jau miglota ir gąsdinanti … Štai, pavyzdžiui, -pasiūlyčiau pasidairyti feizbuko erdvėse ir Jūs – nesunkiai pastebėsite, kad tam tikra dalis Jaunimo – tarpusavyje susirašinėja … angliškai. Peršasi išvada, kad kažin ar Jų Atžalos ir nepasuks savo Tėvelių pėdomis?.. Jaunimas gerai įvaldęs anglų kalba, noriau, deja, emigruoja – iš Lietuvos …

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.