1

Tyrimas: emigravę jaunuoliai lietuviais pasijunta ir švęsdami, ir valgydami šokoladą

birželio 24, 2011 Lietuviai užsienyje

Rugilė Audenienė* Alfa.lt
„Jonines labiausiai išskiriu, nes visąlaik labai smagiai jas pašvenčiu ir ta šventė vasarą būna“, – prisipažino jaunas emigrantas, per didžiąsias šventes besistengiantis grįžti į Lietuvą. Šis vaikinas – vienas iš Vilniaus universiteto informacijos visuomenės studijas baigusios magistrantės Ingos Panavaitės atlikto tyrimo „Nūdienos lietuvių identiteto suvokimas emigracijoje“ dalyvių.

© „Shutterstock“ nuotr.

Tyrimo metu buvo apklausti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje nuo aštuonių mėnesių iki penkerių metų gyvenantys emigrantai nuo 20 iki 29 metų amžiaus. Išvykėlių buvo klausiama, ar jie žada grįžti į Lietuvą, siekta išsiaiškinti, ar jų ateities planai turi įtakos lietuviškumui, ar dedama pastangų jį puoselėti. Vienas dažniausiai paminėtų būdų išlaikyti lietuviškumą – emigracijoje švęsti visas svarbiausias lietuvių šventes.

„Dauguma kalbintų emigrantų nenori nutraukti ryšių su Lietuva. Žinoma, šventes švęsti jiems svarbu gal ne iš patriotiškumo, bet ieškant progos pasilinksminti. Nors švenčių, taip pat ir Joninių, šventimas padeda puoselėti lietuvybę ir jaustis tikrais lietuviais“, – sakė tyrimo autorė I. Panavaitė.

Išlaikyti lietuvybę padeda ir lietuviškas šokoladas

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jauniems emigrantams svarbiausios yra Kūčių, Kalėdų, Velykų, Joninių šventimas bent kiek laikantis lietuviškų tradicijų. „Per Kalėdas tėvai visada atsiunčia „paplotėlių“. Kūčių vakarą nevalgome mėsos, paruošiame dvylika patiekalų, per Velykas kiaušinius dažome“, – pasakojo vienas emigrantas.

„Švenčiu Velykas, Jonines, Antanines. Tiesą pasakius, Jonines labiausiai išskiriu, nes visąlaik labai smagiai jas pašvenčiu“, – pridūrė kitas.

Prie lietuviškų tradicijų emigrantai priskiria ir lietuviško maisto gaminimą ir valgymą: „Namie stengiamės gaminti maistą, kurį išmokome gaminti namie. Šiandien, pavyzdžiui, pridariau baltos mišrainės bliūdą didžiausią“, „Švenčiu šventes. Maistas lietuviškas daug geresnis ir kiek galima dažniau jį valgau“.

Lietuvą palikę jaunuoliai, nepaisydami apsisprendimo gyventi emigracijoje ar grįžti į tėvynę, domisi įvykiais gimtojoje šalyje, skaito lietuvišką spaudą, interneto portalus, žiūri lietuviškas laidas, nepraleidžia „savų“ atlikėjų koncertų.

Tuo tarpu emigrantė iš Australijos lietuviškumą palaiko ir kitokiais būdais: „Man pats geriausias būdas išlikti lietuve ir atsipalaiduoti – lietuviškų knygų skaitymas. Beje, dar vienas dalykas, padedantis pasijusti lietuve, – lietuviško šokolado valgymas. Atrodo, juokinga maža smulkmena, bet gana svarbi.“

Kai kuriems išvykusiems jaunuoliams atrodo, kad buvimas lietuviais yra natūralus dalykas, o saugoti lietuviškumą dirbtinai nėra gerai: viskas turi vykti natūraliai, be pastangų. „Jei tai išeina natūraliai ir niekas tavęs dėl to nespaudžia, tada identitetas bus išsaugotas kur kas stipresnis ir gilesnis nei kažkieno primestas ar saugomas dėl kitų. Tada ir identitetą suvoksi kaip savaime suprantamą, neatsiejamą nuo tavo gyvenimo, kas padės išlaikyti ir tavo lietuviškumą, ir diegti jį savo vaikams“, – įsitikinusi Jungtinėje Karalystėje apsistojusi mergina.

Užsidirbs pinigų ir grįš?

Nors kai kurie kalbinti tyrimo dalyviai savikritiškai įvertino save kaip „nulietuvėjusius“, besistengiančius prisitaikyti prie naujos šalies gyvenimo ritmo, pasirengusius kurti šeimą su užsieniečiu ir nebenorinčius išlaikyti Lietuvos pilietybės, dauguma svajoja grįžti. „Grįšiu, kai užsidirbsiu pinigų, kad galėčiau susitvarkyti tai, ką esu suplanavusi, ir kai atsigaus Lietuva“, – pažadėjo dėl finansinių priežasčių gimtinę palikusi mergina.

Dar vienas emigrantas niekaip negalėjo patikėti, kad kai kurie tautiečiai pasirenka svetimą šalį savo namais visam laikui: „Manau, taip ar taip, jie ant pensijos sumąstys grįžti į tėvynę.“

Tuo tarpu emigrantė iš Airijos atvirai prisipažino abejojanti, ar tikrai gali didžiuotis savo lietuviškomis šaknimis: „Didžiuojuosi mūsų šalies istorija, ypač karaliaus Mindaugo laikais, mūsų senovės papročiais, kova už laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau pastaruosius dešimt metų nerandu nieko, kas verstų sakyti, kad taip, aš didžiuojuosi, būdama lietuvė.“

„Didžiuojuosi, kad turime daug tradicijų, papročių, švenčių, tokių kaip Joninės ar Užgavėnės. Čia nieko panašaus nėra. Tikrai nesididžiuoju, kad esame netolerantiški. Pavyzdžiui, mažumoms. Nuolat skundžiamės. Ir šiaip labai pesimistiška tauta esame“, antrino jai į Australiją išvykusi lietuvė.

Į Jungtinę Karalyste nedarbo atgintas jaunas lietuvis prisipažino, kad nelabai didžiuojasi sakydamas užsieniečiams, iš kurios šalies atvyko. „Nes visi klausinėja, ko savoje šalyje nedirbi. O aš atsakau, kad darbo pas mus nėra, tai net juokas anglams ima“, – skundėsi vaikinas.

Lietuviai – gražūs, bet nedraugiški?

Tyrime buvo siekta atskleisti lietuviams būdingus bruožus. Emigrantų klausta, ką, jų nuomone, apie juos galvoja kitataučiai ir kaip jie patys save regi emigracijoje. Buvo įvardyti tiek geri, tiek blogi emigrantų bruožai.

„Lietuviai gražūs. Teko girdėti, kad mes visi didelėmis nosimis. Kad moterys labai moteriškos, šeimyniškos, besirūpinančios, mokančios gaminti, gražiai besirengiančios, prisižiūrinčios, apvaliais veidais. Dar lietuviai yra bendraujantys. Sako, kad truputį „atsilikę“ mes, kaimiečiai, nemokame linksmintis, nežinome, kas yra naktinis gyvenimas, būname susiraukę, „pletkininkai“, savanaudžiai, ne pirmieji bėgantys pagalbon…“ – užsieniečių nuomones apie lietuvius vardijo vienas iš tyrimo dalyvių.

Dauguma apklaustųjų sakė pastebėję, kad tautiečiai – dailios išvaizdos, nenutukę ir dėl to sulaukiantys komplimentų iš užsieniečių. Tačiau kiti įžvelgė ir nenuoširdumą, draugiškumo trūkumą, polinkį į konkurenciją.

„Lietuviams būdingas šaltas, nemandagus elgesys su nepažįstamais žmonėmis. Jie vis dar gana religingi“, – sakė vienas informantų.

Prieš mėnesį, Statistikos departamentui paskelbus surašymo duomenis, sociologas, ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį į didelius emigracijos mastus.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai palieka šalį, – netinkama ekonominė ir socialinė politika.

Istoriškai yra susiformavusios trys emigracijos bangos, kurias lėmė skirtingos priežastys. Pirmosios kartos, vadinamųjų grynorių, emigraciją lėmė ekonominės priežastys: darbo jėgos perteklius ir neišsivysčiusi pramonė. Antrąją masinės emigracijos bangą sukėlė politinė situacija Lietuvoje. Trečiasis emigracijos srautas prasidėjo po Atgimimo. Žmonės emigravo darbo, rečiau – mokslo tikslais.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Algis sako:

    Susidaro ispudis is tu apklaustu emigrantu kalbos, jeigu jau sako, kad nera kuom didziuotis, nera del ko kovoti tai jau jie ir budami Lietuvoje yra prarade rysi su musu tautos saknimis ir dar sako, kadyra musu tauta pesimistiska tai laibai jie klysta, tik nevisi yra pesimistai Lietuvoje, o ta pesimizma mums ikale baznytininkai, nes per savo baimes pilnus mokymus apie krikscionybe, kad reikia bijoti Dievo taip ju vadinamo, nes kitaip bus blogai, pats tuom isitikinau, kai reikejo pries tuoktuviu pamokeles lankyti, viena is mokytoju pasake, ar zinot kaip vaikus lengva aukleti, o gi gazdinant Dievu. Tai va Krikscionybes metodas yra zmones valdyti nuzeminti per baimes, nepaklusi baznyciai, tai degsi pragare ir panasiai.
    Dauguma isvaziavo jieskodami dideliu pinigu bet uzdirbami jie nelengviausiu keliu, tuos tik pateisinti galiu, kurie dideles paskolas psieme. Cia reikia tvarkytis savam kieme, tie kurie gedijasi savo tautiskumo, savo saknu jie jau yra isnyke kaip dumas. As neikarto nebuvau i uzsieni isvaziavias uzsidirbti, nes as randu ,,deimantu“ ir savam kraste, man nereikia svetimu pinigu nereikia svetimu drabuziu, nereikia sprangios duonos prifarsiruotos primaksu ir visokiu E, nes pirmiausia myliu savo tautos zmones, myliu savo sali ir man uzsienietes moters nereikia, nes lietuviai turi vesti tik lietuvaites, o lietuvaites teketi tik uz lietuvio, Vinco Kudirkos toks gyvenimo principas buvo, jis nesutiko savo gyvenimo meiles nors draugavo su lenkaite kuri padedavusi spauda platinti knygnesiu pernesta, bet jis jos nevede nes ji buvo lenkaite. Norite, visko jus greitai uzgyventi, tik kai praeis keliolika metu ir gal dar busite dvasiskai nedegradave, gal susimastysite ar tai buvo verta daryti, ne viska reikia pirkti uz pinigus, reikia daryti patiems savomis rankomis, kad geras gyvenimo pamatas gautsi, pinigai tai tik gyvenimo trasa zmonems, nes kuom daugiau uzdirbi tuom daugiau norisi ir isleisti, kuom daugiau tresi augala tuom jis greiciau isstypsta ir pasiekes tam tikra taska nuluzta. Pasimastykite zmones ka darote, as budamas 12 metu savarankiskai atsisakiau baznycios ir patraukiau savo kelio jieskoti per rytu isminciu uzrasus ir filosofjas radau musu senoliu musu proteviu kelia, per siuos visus jieskojimus susikuriau vertybes ir ju laikausiu, niekada nepasiduoti visalaika buti saziningam sau ir kitiems myleti visus musu tautos zmones bei kaimynus, saugoti musu tautos vertybes ir atmesti svetimybes, siekti auksciausiu tikslu gyvenime, bet visada likti savimi ir visa laika prisiminti kuom buvai anksciau ir kuom esi dabar… Tad linkiu pabusti kurie dar gyvi budami neisnyko kaip dumas ir sugrizti ir tvarkytis cia Lietuvoje, lengviausia bus grizti kai kiti jau bus sutvarke valstybe, nes mums zmoniu reikia tik netokiu zmoniu kurie pirma iskelia klausima kas man isto? Atsiprasau is anksto, kad nelietuviskai rasmenimis surasiau teksta…

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.