0

Kernavėje atgijo senoji archeologija ir amatai

liepos 9, 2011 Amatai, Paveldas, Renginiai

Rimantas Varnauskas | Alfa.lt*

Įspūdinga viduramžių žynių, karių, budelių eisena atvėrė vartus į Kernavės piliakalniuose įsikūrusią gyvenvietę. Taip senoji Lietuvos sostinė šiandien jau tryliktą kartą tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ pažymi Mindaugo karūnavimo dieną. Festivalis vyksta autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.

Eimanto Genio nuotr. (Alfa.lt)

Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodo, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi, žiedžiami ir degami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko.
Pasak renginio organizatorių, akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Neolitiniame būste audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Darbuojasi ir akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai, o greta jų įsikūrę ir ankstyvųjų viduramžių gyventojai, kurie rodo to laikotarpio amatus bei kasdieninį nelengvą gyvenimą.

Šiemet pirmą kartą bus demonstruojama pelenų muilo gamyba, veliama vilna, archajiškais metodais gaminamas popierius. Svečiai iš Vengrijos rodys senovės klajoklių gyvenseną – amatus, maisto gamybą, karybą ir muziką. Juvelyrai iš Sankt Peterburgo pirmą kartą pristatys Šiaurės Vakarų Rusijos bei Skandinavijos kraštų juvelyrinius dirbinius, kostiumo dekoravimą, medžio apdirbimą. Klubas iš Latvijos „Senzeme“ taip pat pirmą kartą demonstruos senovės latgalių, žiemgalių ir lyvių kostiumus. Vyks legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų parodomoji programa, šaudymo iš lankų varžybos.

Kaip teigė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas, gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai, o senosios muzikos gerbėjus pirmą kartą pradžiugins populiarus ansamblis iš Latvijos „Auli“ bei atlikėjai iš Lietuvos – „Žalvarinis“ ir „Marga muzika“. Renginio metu bus demonstruojama ir senovės muzikos instrumentų gamyba, aidės būgnų, dūdmaišių, ragų, kanklių, dambrelių bei kitų archajiškų muzikos instrumentų garsai.

Viduramžių miesto aikštė tris dienas vilios įprastiniu tam laikotarpiui šurmuliu. Čia bus galima sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, lankytojai galės dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas dr. Aleksiejus Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai. „Lektoriume“, kareiviško tipo palapinėje, bus skaitomos paskaitos bei demonstruojami video filmai apie Kernavės kultūrinį paveldą.

Festivalio svečiai turės galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, artimiau susipažinti su archeologinio darbo procesu, nes profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m.

Visoje Kernavėje suvažiavę daug verslininkų, prekiaujančių papuošalais, gardėsiais, suvenyrais. Mėgėjai gali paragauti iš įvairių Lietuvos regionų atvežtu alumi, gira, nusipirkti naminės duonos ar medaus.

Tačiau, deja, netrūksta ir visiško „kičo“ – pigių blizgučių ir bižuterijos. Mindaugo karūnavimo dienai skirtoje šventėje ypač jaukiai žiūrisi ir parduodami viso pasaulio proletariato vado – Lenino – skulptūriniai bareljefai.

Šios nevykusios „smulkmenos“, esant geram orui, bendros šventinės nuotaikos negadina.

http://ieskom.lt/data/Alfa_lt-21.jpg

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.