0

Sunkieji šarvai – kai kurių mūšių pralaimėjimo priežastis?

liepos 24, 2011 KARYBA

www.DELFI.lt

Naujo tyrimo duomenys rodo, jog sunkieji viduramžiški šarvai galėjo taip varginti karius, jog lėmė kai kurių garsių mūšių rezultatus.


Mokslininkai stebėjo bėgtakiu ėjusius ar bėgusius savanorius, apsišarvavusius XV a. šarvų kopijomis, rašo bbc.co.uk.

Nustatyta, kad tiriamųjų energijos suvartojimas buvo milžiniškas, krūvis kojoms buvo žymiai padidintas, o kvėpavimas smarkiai ribojamas.

Tyrimo rezultatai publikuoti recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“.

Sunkiųjų šarvų poveikis buvo toks didelis, kad, pasak mokslininkų, jie galėjo turėti įtakos Agincourto mūšio baigčiai.

Šiame garsiame susirėmime tarp anglų ir prancūzų pastarieji pralaimėjo, nepaisant to, kad turėjo žymią kiekybinę persvarą.

Mokslininkų teigimu, jų duomenys rodo, kad apsišarvavę prancūzai, turėję per purviną lauką žirglioti iki nejudrios anglų linijos, šio ėjimo buvo taip nuvarginti ir sulėtinti, kad turėjo mažai galimybių laimėti.

Tyrimo vadovas dr. Grahamas Askew iš Leedso universiteto (Jungtinė Karalystė) sakė: „Šie šarvų komplektai sveria nuo 30 iki 50 kilogramų, taigi, tai yra milžiniška juos dėvinčio žmogaus kūno masės dalis“.

XV a. vykstant ginklavimosi varžyboms ir atsiradus arbaletui bei ilgajam lankui, šarvai taip pat vystėsi.

Vėlyvaisiais viduramžiais Europoje ši sunki mūšio apranga dažniausiai būdavo konstruojama iš sujungtų plieno plokščių, dengiančių karį nuo pirštų galų iki galvos.

Tačiau padidėjus saugumui atsirado ir papildomas svoris bei nelankstumas, ir nors mokslininkai visuomet suprasdavo kad tai turėjo turėti neigiamos įtakos kario efektyvumui mūšio lauke, niekas iki šiol tos įtakos kiekybiškai neįvertino.

Norėdami atlikti kiekybinį įvertinimą, mokslininkai paprašė keturių asmenų, nuolat dalyvaujančių mūšių inscenizacijose Leedse, apsirengti tiksliomis Anglijos, gotikinės Vokietijos ir Italijos karių šarvų kopijomis bei užlipti ant bėgtakio.

Tiriant sunaudojamo deguonies kiekį ir išskiriamo anglies dvideginio kiekį mokslininkai galėjo apskaičiuoti kiek energijos jie suvartoja. Didelės spartos kameros padėjo mokslininkams stebėti kaip tiriamieji naudoja savo galūnes.

Dr G. Askew, tyrimą vykdęs su kolegomis iš Oxfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Milano universiteto (Italija), sakė: „Pagrindinis mūsų tyrimo rezultatas – kad judėjimas apsišarvavus buvo be galo brangus energijos suvartojimo požiūriu“.

Mokslininkai nustatė, kad ėjimas ir bėgimas apsišarvavus reikalavo dukart daugiau energijos nei tie patys veiksmai visiškai be šarvų.

Viduramžiškų šarvų krūtinės ir nugaros plokštės taip pat ribojo kvėpavimą: prakaitą lieję savanoriai vietoje ilgų, gilių įkvėpimų turėjo kvėpuoti dažnai ir paviršutiniškai, taip dar padidinant energijos suvartojimą.

Mokslininkai taip pat vertino kaip savanoriai galėjo judėti apsišarvavę, lyginant su judėjimu nešant tokį patį svorį kuprinėje – panašaus svorio krovinį ant pečių kartais tempiasi ir šiuolaikiniai kariai.

Dr. G. Askew sakė: „Nustatėme didelį skirtumą: gerokai „brangiau“ nešti krovinį šarvų pavidalu nei krovinį kuprinėje. Norėjome išsiaiškinti dėl ko taip yra ir paaiškėjo, kad viena pagrindinių priežasčių yra didelis kojoms tenkantis krūvis apsišarvavus – jos apkraunamos 7-8 kilogramais šarvų. O tai reiškia, kad einant ir kilnojant kojas reikia kur kas daugiau raumenų pastangų, kas kainuoja kur kas daugiau energijos“.

Mokslininkai teigia, kad jų surinkta informacija teikia tam tikrų įžvalgų į mūšio lauko mainus tarp apsaugos bei judrumo ir ištvermės.

Dr. G. Askew aiškino: „Taip, galima buvo pašalinti kojų apsaugas, bet tai reikštų kad būtų taikomasi į jų kojas ir dėl to kariai žūtų“. Tačiau, pasak mokslininko, XVI amžiuje tai galėjo būti jau nebe taip svarbu.

Atsiradus šaunamiesiems ginklams artimos kovos pradėjo retėti, tai turėjo įtakos ir šarvų dizainui.

Mokslininkas sakė: „Įdomu pastebėti, kad XVI a. sukurti šarvai buvo be blauzdų apsaugų – tos dalies, kuri, kaip nustatėme, smarkiai didino judėjimo kainą“.

Leedso Karališkojo arsenalo šarvų prižiūrėtojas Thomas Richardsonas pridūrė: „Labai įdomu į šiuos klausimus atsakyti taikant mokslinius metodus, kurie patvirtina tai, ką jau seniai įtarėme – kad sunkieji šarvai labai sumažintų gebėjimą bėgioti. Bet mūšio lauke niekas nenaudoja dalykų, kurie nėra naudingi“.

Pagal bbc.co.uk. šaltinį paruošė delfi

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.