0

Lazdijų krašto piliakalniai

rugpjūčio 2, 2011 Archeologija, Paveldas

Tekstas Jono Malinausko*

Lazdijų rajonui, kaip ir viso Lietuvos žemės paviršiaus susidarymui, didelės įtakos turėjo ledynai, kurie galutinai ištirpo 17-16 tūkstantmetyje pr. Kr. Ledynui tirpstant, susiformavo ežerai, upių slėniai. Daugėjant sausumos plotas , plito tundros augmenija, iš pietų traukė prie šalto klimato pripratę žvėrys, vasarą atskrisdavo daugybė paukščių. Iš gretimų anksčiau apgyventų pietinių ir vakarinių sričių užklysdavo šiaurės elnius medžioję žmonių būriai. Ilgainiui jie čia ir pastoviau įsikūrė.

Tuo metu ūkyje vis didėjo gyvulininkystės ir žemdirbystės reikšmė ir tarp gyventojų kildavo vaidų dėl patogesnės  ūkininkavimo vietos. Be to, reikėjo apsaugoti bendruomenės turtą – bandą ir derlių. Todėl bronzos amžiaus pabaigoje sunkiai prieinamose vietose upių ir ežerų pakrantėse pradedamos kurti įtvirtintos sodybos. Kalvos viršus buvo aptveriamas dviguba statinių tvora, o aptvaro viduje pakračius statomos ilgos stulpo konstrukcijos pastatas, suskirstytas nedidelėmis kamarėlėmis, ar nedideli keturkampiai nameliai su židiniu asloje. Į aptvaro viduje esantį kiemą buvo suvaromi gyvuliai. Taip atsirado nauja gyvenviečių forma – piliakalniai. Piliakalnių šlaitai buvo lyginami, pilami didesni pylimai. Tokios tvirtovės buvo sunkiai įveikiamos net ir gerai organizuotai kariuomenei.

Lazdijų rajone priskaičiuojama 24 piliakalniai: Buniškių, Buteliūnų, Druskininkėlių, Elveriškės, Ežerėlio, Giraitės, Krikštonių, Kuklių, Maišymų, Mikyčių, Paliūnų, Papalazdijų, Paserninkų, Paveisininkų, Prelomčiškės, Rudaminos, Šlavantų, Ūdininkų, Vainiūnų, Verstaminų 1, 2, 3 ir 4. Labiausiai turistų pamėgti ir lankomi – Rudaminos, Prelomčiškės ir Paveisininkų. Prie Prelomčiškės piliakalnio kasmet švenčiamos garsiosios rajono Oninės, o prie Rudaminos – Mindaugo karūnavimo diena, nes viena iš hipotezių teigia, kad Rudaminos pilyje buvo karūnuotas Mindaugas. Taip pamažu ir atgimsta istorinė Lietuvos praeities, nužeriamos užmaršties dulkės.

Rudaminos piliakalnis su gyvenviete

MC 22941

Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.

Istorija. Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos ir pelkės.
Pagal T.Narbutą ir J.Basanavičių, Rudaminoje, jotvingių pilių vietoje, kunigaikštis Ringaudas 1240 m.pastatė pilį, kurioje 1251 m. Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Kryžiuočiai šią pilį sunaikino 1381 m., pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu.
Piliakalnis buvo įrengtas saugioje, gerai gamtos kliūčių apsaugotoje vietoje. Išorinė net 5 – 8 m aukščio pylimo pusė susilieja su kalvos šlaitu, todėl piliakalnis atrodo ypač aukštas ir stačiais šlaitais. Aikštelę nuo pylimo dar skiria apie 20 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šiaurinė pylimo dalis buvo nukasta, darant įvažiavimą.
R.Kulikauskienės ir P.Kulikausko vadovaujama ekspedicija piliakalnio aikštelėje ištyrė 220 m 2 plotą. Aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytų bei žiestų puodų šukėmis, gyvulių kaulais ir kitais radiniais. Taip pat čia rasta buvusių židinių pėdsakų, o šalia jų – suanglėjusių grūdų liekanų. Rasti ruošiniai bei metalurgų įrankiai rodo, kad geležiniai dirbiniai čia ne tik naudoti, bet ir gaminti. Apie kryžiuočių antpuolius liudija pylime rasti strėlių antgaliai.
Nuo Rudaminos piliakalnio atsiveria plati panorama į apylinkes.
Laikotarpis. I-II tūkstantmetis.

Elveriškės piliakalnis su gyvenviete
MC 22939

Adresas. Elveriškės k., Lazdijų sen.

Istorija. Piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kūgio formos kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs, 5-12 m aukščio. Viršutinė šlaitų dalis pastatinta. Piliakalnio aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio. Ją iš visų pusių supa 0,5-1,5 m aukščio pylimas. Praėjusio šimtmečio 6-7 dešimtmečiais tyrimus Elveriškės piliakalnyje atliko archeologai P. Kulikauskas ir V. Daugutis. Archeologinių tyrinėjimų metu rasta žiestų puodų šulių, kai kurios puoštos įspaustu lygiagrečių linijų ornamentu.
I tūkstantmečio pabaigoje Elveriškės bei Gumbelių (Maišymų) piliakalniai tarnavo kaip Rudaminos piliakalnio priešpiliai.

Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete
MC 22947

Adresas. Prelomčiškės k., Teizų sen.

Istorija. Prelomciškės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į upelio slėnį. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelė anksčiau iš dalies nuplauta šio upelio, dabar yra beveik apvali, apie 40 m skersmens. Jos pietinėje pusėje supiltas apie 40 m ilgio iki 4 m aukščio pylimas. Į visas puses nuo piliakalnio, kelių hektarų plote, yra papėdės gyvenvietė su  išlikusiu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a.

Verstaminų piliakalnis MC 5319
Verstaminų pilikalanis II su gyvenviete MC 22949
Verstaminų piliaklanis III su gyvenviete MC 22951

Adresas. Verstaminų k., Teizų sen.

Istorija. Verstaminų kaime yra net 4 piliakalniai, iš kurių tikrais piliakalniais galima laikyti du (II ir III). Manoma, jog  Verstaminų piliakalnis I –viduramžių karinių įtvirtinimų vieta.
Statybos/sukūrimo laikotarpis I-II tūkst.

Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Okopka
MC 5295

Adresas. Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Vainežerio gynybinis įtvirtinimas išsidėstęs Ančios ežero pietiniame krante. Įrengtas XVII–XVIII amžiuje, dar vadinamas Okopka. Manoma, kad čia buvusi kariuomenės stovyklavietė, kuria naudotasi kovojant su švedais. Vainežerio parkas pasodintas prieš 200 metų. Bendras parko plotas apie 10 ha. Parką pusiau dalina Vainežerio ežeras. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės, o rytinę parko dalį sudaro ištisinis medynas, su išsiskiriančiomis įspūdingomis alėjomis – Medžių muziejus. Dvaro pastatų neišlikę.

Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vad. Pinčiaragiu
MC 5292

Adresas. Kapčiamiesčio k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama Pinčiaragiu arba Palangėle. Gyvenvietė yra 1,4 km į pietryčius nuo Veisiejų – Gardino ir Merkinės – Kapčiamiesčio kelių sankryžos ir 0,3 km į rytus nuo Veisiejų – Gardino kelio, Baltosios Ančios dešiniajame krante.
Tai akmens amžiaus gyvenvietė. Žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu čia rasta titnaginių strėlių antgalių, skelčių, nuoskalų, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių.
Senovės gyvenvietės plotas 2,7 ha.

Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete
MC 22931

Adresas. Paveisininkų k., Kapčiamiesčio sen.

Istorija. Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, viršuje aukštesni dar 4–5 m. Kalvos viršūnėje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Vėliau – IV–Va. piliakalnis tarnavo kaip slėptuvė. Įtvirtinant piliakalnį pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. pradžia.

Šlavantų piliakalnis su gyvenviete
MC 22945

Adresas. Šlavantų k., Šlavantų sen.

Istorija. Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Šlavantų piliakalnio šlaituose auga skroblynas su retų augalų-vaistinių kietagrūdžių augimvietėmis (lot. Lithospermum officinale).

Papalazdijų piliaklanis su gyvenviete
MC 22933

Adresas. Papalazdijų I k., Lazdijų sen.

Istorija. Palazdijų piliakalnis yra Baltojo ežero rytiniame krante. Jo šlaitai statūs, 9-12 m aukščio. Viršuje yra 20-25 m skersmens aikštelė, kurią iš visų pusių juosia 0,5-2,5 m aukščio pylimas. Vakariniame piliakalnio šlaite yra terasa. Šalia piliakalnio karo metais buvo iškastas bunkeris. Į pietus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė. Archeologinių tyrinėjimų metu čia buvo rasta keramikos šukių grublėtu paviršiumi, molio tinko, gyvulių kaulų. Papalazdijų piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst. po Kr.
Papalazdijų piliakalnio su gyvenviete plotas 2,7 ha.

Lazdijų Turizmo Informacijos Centras.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.