Baltų žinyčios vartai

1

Kuriama naujo tipo lietuvių kalbos gramatika

viršaitis rugpjūčio 7, 2011 Lietuvių kalba

Skirmantas Pabedinskas /LTV naujienų tarnyb.
Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai.

Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laiko pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką. Ji gerokai skirsis nuo dabartinių akademinių gramatikų.
Anot profesoriaus, tai natūralu, nes mokslas nestovi vietoje ir kiekviena karta turi įnešti kažką naujo į lietuvių kalbotyrą.
„Kiekviena mokslo kryptis atranda vis naujų būdų priartėti prie kalbos – lietuvių kalbos, bet kurios kitos kalbos – esmės, prie jos struktūros dėsnių. Ir iš esmės kiekviena karta turėtų parašyti savo gramatiką“, – įsitikinęs habil. dr. A. Holvoetas.
„Jeigu kalbame apie mokslo raidą uždaroje šalyje – tai viena, o kai mokslo raida vyksta pasauliniame kontekste – tai yra labai gerai. Prie to pasaulinio konteksto raidos labai prisideda ir ši stovykla“, – teigia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
Kalbininkai iš Lenkijos, Izraelio, Rusijos ir kitų šalių, vasaros mokykloje nagrinėjantys aktualiausias lietuvių kalbotyros problemas, sako čia pasisemiantys daug idėjų.
„Buvau girdėjusi, kad lietuvių kalba yra labai įdomi, jos struktūra savita. Dėl to nutariau geriau su ja susipažinti. Aš jau pernai dalyvavau vasaros lietuvių kalbos kursuose ir ketinu toliau tirti lietuvių kalbą“, – sako Jeruzalės hebrajų universiteto studentė Efat Miller.
„Jie vežasi šias įdėjas į kitas šalis. Žinau, kad Peterburgo universitete skaitomos paskaitos semiantis idėjų iš čia. Kitas dalykas – auga jaunoji karta, iš čia idėjų gavę doktorantai gina disertacijas“, – pasakoja Lietuvių kalbos instituto darbuotoja Gina Kavaliūnaitė.
Pasak mokslininkų, kalbotyros mokslas turėtų vystytis taip, kad didžiųjų Lietuvos kalbininkų autoritetas nesumenkėtų, bet kartu vietoje nestovėtų ir tradicinė kalbotyra.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.