Baltų žinyčios vartai

0

Šiemet širšės puola aršiau nei paprastai

viršaitis rugpjūčio 7, 2011 Gamta, Gyvūnija

Jau gauti pirmieji iškvietimai naikinti geluonimi grasinančius vabzdžius. Medikai sako, kad šiemet dažniau nei ankstesniais metais jų pagalbos prireikia širšių ar bičių sugeltiems žmonėms.

Specialistai pataria nesiimti patiems naikinti vabzdžių, o kreiptis į specialistus, praneša LTV „Šiandien“.
Antra vasaros pusė – tai metas, kai didžiųjų širšuolų ir širšių arba kitaip vapsvų lizdai jau sukrauti ir randasi nauja vabzdžių karta.

Kenkėjus naikinantys specialistai sako, kad šiemet sulaukia ypač daug prašančiųjų sodybose ar net miesto daugiabučiuose sunaikinti širšių lizdus.

„Paskutiniai atvejai buvo blokiniuose namuose – tarp blokų. Kadangi tarp blokų yra sudūrimai ir ten laisvos ertmės, tose ertmėse [širšės] krauna lizdus. Kas įdomiausia – ne tik lizdus sukrovė, bet tarp tų blokų nuropojo iki pat buto ir per elektros instaliaciją į butą lindo, žmonės gyventi negali“, – pasakoja bendrovės „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.

Jis pataria pastebėjus širšių lizdus jų neliesti. „Ypač dienos metu, kai jos aktyvios. Nes susierzinę šie vabzdžiai būriu puola erzintoją. Vienas įgėlimas tai dar, sakykim, kaip vaistas gali būti žmogui, bet jei įgels 10 ar daugiau, tai pasekmės bus liūdnesnės“, – teigia E. Skardžius.

Medikai perspėja, kad ir vienas įgėlimas vabzdžių nuodams alergiškam žmogui gali būti labai pavojingas, nes gali pasireikšti anafilaksinis šokas.

„Jeigu krenta spaudimas, jeigu yra bėrimas ant viso kūno, reikėtų suleisti adrenalino. Suleidžiama po pusę ampulės kas 10 minučių į raumenis. Jeigu yra tiktai sutinimas, t. y., vietinė reakcija, praktiškai nieko daryti nereikia. Jokių kompresų dėti nereikia, vaistai šiuo atveju irgi yra nereikalingi, nebent norint sumažinti tinimą būtų galima išgerti priešalerginių vaistų“, – sako Božena Markevič, Vilniaus Santariškių klinikų Priėmimo skyriaus vedėja.

Santariškių klinikų medikai tvirtina šiuo metu per dieną vidutiniškai priimantys po 10–15 bičių ar širšių įgeltų pacientų.

Puolimą paskatino permainingi orai

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“, širšių ir vapsvų ankstyvą puolimą galėjo paskatinti permainingi ir audringi orai.

Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsiritusios  nevaisingos darbininkės toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.

Vasaros pabaigoje  išsiritę  patinėliai ir patelės išskrenda iš lizdo poruotis, sutrikdydami kolonijos, kurią neretai sudaro 5000 ir daugiau individų, ciklą. Tada vabzdžiai ieškodami maisto užsuka ir į mūsų namus. Dažniausiai juos vilioja terasose, lauko kavinėse palikti skanėstai, soduose persirpę vaisiai ir uogos.

Įgėlimas – ne tik skausmingas, bet ir pavojingas

Jei nutiko taip, kad nepavyko išvengti susidūrimo su vapsva ar širše, ji jums įgėlė, rekomenduojama patepti įgeltą vietą antihistamininiu tepalu arba specialiu preparatu, skirtu naudoti po įkandimo.

„Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patynimo – tokios reakcijos nereikėtų išsigąsti“, – tikina Liutauras Grigaliūnas.

Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo. Taip pat toje vietoje dedamas šaltas kompresas ir vykstama į artimiausią ligoninę.

Pagal Virginija Motiejūnienė*LTV „Šiandien“ ir balsas.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.