Baltų žinyčios vartai

0

Paukščių Takas švyti dėl jonizuotų dujų

viršaitis rugsėjo 1, 2011 Astronomija

Paukščių Takas, skrodžiantis dangaus gelmę, švyti dėl milžiniškų dujų debesų, esančių pakankamai arti, kad galėtų susiformuoti naujos žvaigždės.

© NASA, Washington DC

Maždaug viena Saulės dydžio žvaigždė kasmet gimsta Paukščių Tako žvaigždžių diske. Tai procesas, kuriam reikia nuolatinio kuro šaltinio. „Dujos, reikalingos žvaigždžių formavimuisi, būtų jau seniai pasibaigusios, jei ne tarpgalaktinėje erdvėje esantis jų šaltinis“. – sako Christopheris Howkas iš Notre Dame universiteto Indianoje.

Dabar jis ir Nicolasas Lehneris, taip pat mokslininkas iš to paties universiteto, mano atradę Paukščių tako šaltinį: greitai judančius vandenilio debesis, išlyjančius ant galaktikos disko, rašoma newscientist.com.

Vandenilis yra jonizuotas, dėl to jį sunku aptikti. Kai atominis vandenilis gali išskirti šviesą, jonizuotas vandenilis – ne. Vis dėlto jis gali traukti šviesą. Tai reiškia, kad jis gali būti pastebimas tik tuomet, kai plyti priešais netoli esančio šviesos šaltinio.

Neaiškus atstumas

Anksčiau jonizuotoms dujoms, tikėtinai lemiančioms naujų žvaigždžių susiformavimą, šviesą teikdavo galaktikos tolimoje visatoje, vadinamos kvazarais. Tačiau buvo neįmanoma tiksliai pasakyti, kokiu atstumu dujų debesys buvo nuo jų nutolę – jie galėjo būti nutolę milijardus šviesmečių atstumu.

Minėtieji Indianos mokslininkai, pasinaudoję vienu naujausių instrumentų tirti kosmines erdves – kosminės kilmės spektrografu, – stebėjo 27 žinomas žvaigždes, esančias vertikaliai nutolusias per 10000 šviesmečių nuo galaktikos disko. Maždaug pusė jų buvo dengiamos dujų debesų.

Mokslininkai apskaičiavo dujų debesų masę – ji buvo lygi 110 milijonų Saulių masės. Jos visiškai pakanka suteikti reikalingą kuro kiekį naujai susiformuojančioms diske žvaigždėms.

Paslaptinga kilmė

„Tai išties didžiulis žingsnis pirmyn“, – tikina Filippas Fraternalis iš Bolonijos universiteto Italijoje.

Vis dėl to šių dujų debesų kilmė tebėra neaiški paslaptis mokslininkams. Spėjama, kad tai gali būti struktūros, susiformavusios po Didžiojo sprogimo, ir tiesiog užsilikusios už galaktikos ribų, kol pagaliau – palyginus neseniai – nukrito į paukščių taką.

Kita jų susidarymo versija yra priešinga. Kai kas mano, kad šių dujų kilmė yra pats Paukščių Takas.

Sprogstančios žvaigždės galbūt išmeta medžiagas už galaktikos ribų, kurios vėliau grįžta į diską debesų pavidalu.

Vis dėlto F. Fraternalis lieka skeptiškas: „nemanau, kad mes žinome tikrąjį atsakymą“. Ateities ultravioletinių spindulių teleskopai galbūt galės įminti šią mįslę.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.