XXI amžiaus rugsėjo 1-oji – į mokyklą kasdien po 9 km pėstute
rugsėjo 2, 2011 Lietuvos aktualijos, Švietimas, Vaikų ugdymas
Rugilė Audenienė /Alfa.lt
Kasdien į mokyklą – po devynis kilometrus pėstute. Vos prasidėjus Rugsėjo 1-osios šventei, į Alfa.lt redakciją kreipėsi susirūpinę Trakų rajono Valų kaimo bendruomenės „Neris“ atstovai, aiškinę, kad jau kelintus metus iš eilės jų vaikų į mokslo įstaigas neveža nei mokyklinis, nei viešasis transportas. Pasak jų, Vilniaus miesto savivaldybė ir Trakų rajono savivaldybė negali nuspręsti, kas turi suteikti mokyklinį transportą ir apmokėti transporto išlaidas, kam priklauso mokinių krepšeliai.
Vaikai, kurie lanko mokyklas Vilniaus miesto savivaldybės, Grigiškių, Lazdynų ir Gerosios Vilties seniūnijose, esą palikti likimo valiai. Valų kaimo mokyklinukų tėvai tikino, kad Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybių atstovai kartoja tą patį: jie skirtų pinigų vaikų pavėžėjimui, jei šie lankytų mokyklas jų savivaldybėse. Tačiau Trakų savivaldybei priklausančios Lentvario mokyklos Valų mokinukams per toli, artimiausia mokslo įstaiga – Grigiškėse. Kadangi moksleivių krepšeliai yra Vilniaus miesto savivaldybės žinioje, o patys mokinukai „priklauso“ Trakų savivaldybei, niekuo padėti negali ir Grigiškių seniūnijos darbuotojai.
Pėstute per miškus lyg XIX amžiuje?
„Daugiau nei 60 kaimo vaikų šiemet, kaip ir kiekvienais mokslo metais, vėl turės pėsčiomis lyg XIX amžiuje iš kaimo keliauti į savo mokyklas Vilniuje, mat joks – nei visuomeninis, nei mokyklinis – transportas Valų kaimo moksleivių neveža iki mokymo įstaigų. Iki artimiausios mokymo įstaigos vaikams tenka eiti pėsčiomis net 9 kilometrus.
Siaurame Grigiškės–Valai miško kelyje vos išsitenka prasilenkiantys automobiliai: nėra jokių šaligatvių, pėsčiųjų takelio, netgi elementaraus kelkraščio. Vaikams kasdien net kelis kilometrus tenka keliauti siauru per mišką vingiuojančiu keliuku, kuriuo intensyviai važinėja automobiliai, pavojingai manevruojantys tarp kelyje atsivėrusių asfalto duobių. Tokiu keliu į mokyklas ir iš jų tenka eiti ir tamsiu paros metu, ir lyjant lietui, ir spaudžiant šalčiams bei siaučiant pūgoms. Norint išvengti susidūrimo, vaikams kaskart tenka sprukti į pakelės krūmus. Ką jau kalbėti apie kelyje tykančius pavojus, kai siauras miško keliukas pasidengia ledu“, – skundėsi Valų kaimo bendruomenės pirmininkė Elžbieta Ščitienė.
Valų kaimo bendruomenės atstovė tikisi, kad artimiausiu metu bus pradėtas tiesti naujas kelias, sujungsiantis Valus su Grigiškėmis, tačiau kol tai įvyks, vaikams teks į mokyklą ir toliau kulniuoti pėstute.
Tuo tarpu Trakų savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje laikinai vedėjo pareigas einantis Virginijus Baranauskas gūžčiojo pečiais: neseniai kalbėjosi su Lentvario pradinės mokyklos direktore, kurios „zona“ yra ir Valų kaimo vaikai, bet nei pernai, nei šiemet prašymų pavėžėti šio kaimo vaikus ji nesulaukusi.
Skaitytojų komentarai
Brigita Venslovaite-Rudokienė
© 2011, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
