1

Erkės siurbėsi mažiau, bet pavojus išlieka ir rudenį

rugsėjo 6, 2011 Gamta, MEDICINA, Sveika gyvensena

Aistė Stankevičienė „Lietuvos žinios“
Šiemet registruojama gerokai mažiau erkinio encefalito atvejų. Tačiau grybautojai įspėjami, kad pavojus užsikrėsti tebelieka.
Šuninė erkė, arba miškinė erkė, (Ixodes ricinus), perneša Laimo ligą, erkinio encefalito virusą, platina naminių gyvulių ligą – piroplazmozę.

Šuninės erkės soti patelė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 113 erkinio encefalito ir 791 Laimo ligos atvejis. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės Mildos Žygutienės turimi skaičiai rodo, kad erkinio encefalito atvejų šiemet registruota 28 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, Laimo ligos atvejų – 8,5 proc. mažiau. Kad pacientų, sergančių erkiniu encefalitu, šiemet daug mažiau, patvirtino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė. Anot jos, per 13 metų tai trečias sezonas, kai sergama gerokai mažiau.

Sergamumo bangos

„Šiai ligai būdingi svyravimai, sergamumo pakilimai ir nuosmukiai. Tai normalus reiškinys“, – tvirtina E.Mickienė. Tokie svyravimai nėra periodiniai, jų negalima iš anksto numatyti, mat erkių populiacijos dydis ir jų aktyvumas priklauso nuo viso komplekso sąlygų, taip pat ir klimatinių.

„Jei drėgna, erkės būna aktyvesnės. Sausros metais jų gausa mažesnė. Todėl sergamumo sumažėjimą 2003-iaisiais, kai buvo sausra, susiejome su klimatu. Be to, erkinis encefalitas yra skiepais valdoma infekcija. Jei žmonės daugiau skiepijasi, tai irgi gali turėti įtakos sergamumui“, – sako A.Mickienė.

Infektologė nemano, kad sergamumą mažina tai, jog žmonės išmoko labiau saugotis, nepamiršta naudoti erkes atbaidančių repelentų. „Kažkiek įtakos tos priemonės turi, bet jos yra trumpalaikės, ne itin efektyvios, jos negali lemti tokių didelių sergamumo svyravimų“, – tvirtina A.Mickienė.

Pasak M.Žygutienės, nepaisant sergamumo pakilimų ir nuosmukių, stebima bendra sergamumo erkiniu encefalitu didėjimo tendencija. ULAC statistika rodo: pernai erkiniu encefalitu iš viso sirgo 612 asmenų, 2009-aisiais – 605, 2008 – 220, 2007 – 234. Laimo liga pernai sirgo 2558 Lietuvos žmonės. Pasak kalbintų specialisčių, šiai ligai nebūdingi tokie sergamumo svyravimai kaip erkiniam encefalitui.

Nusiraminti dar anksti

„Nors kol kas erkių sukeltų ligų nustatoma mažiau, dar nėra pagrindo nusiraminti. Erkių aktyvumo sezonas nesibaigė“, – pabrėžia LŽ pašnekovės.

Anot E.Mickienės, daugiausia ligos atvejų nustatoma rugsėjį-spalį. Tai siejama su grybavimo sezonu, kai žmonės vėl plūsteli į miškus. Todėl dabar iš naujo perspėjama dėl gresiančio pavojaus.

Pasak M.Žygutienės, iksodinėms erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose šių erkių taip pat randama, bet čia jų ne taip gausu. Siurbdamasi į odą, erkė išleidžia lašelį seilių, kuriose yra kraujo krešėjimą, skausmą mažinančių, cementinį kamštį formuojančių medžiagų. Dėl to įsisiurbimas būna neskausmingas ir nejaučiamas. Erkės renkasi kuo minkštesnę ir švelnesnę odos vietą, kur gausu kraujagyslių, kad galėtų lengviau įsitvirtinti ir siurbti kraują. Dažniausiai šie gyviai aptinkami pažastyse, kirkšnyse, už ausų, ant pilvo ar sėdmenų.

Erkinio encefalito virusu dažniausiai užsikrečiama Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, kitur pasitaiko rečiau. Laimo liga dažniausiai susergama Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, bet užsikrėsti galima visuose Lietuvos rajonuose.

Medikai ypač perspėja dėl erkinio encefalito, mat iki 60 proc. pacientų, persirgusių šia sunkia centrinės nervų sistemos liga, kenčia nuo liekamųjų ligos reiškinių. Jie gali trukti keletą savaičių, metus, o kartais ir visą likusį gyvenimą.

Erkinio encefalito paplitimo Lietuvoje žemėlapis

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Algis parašė:

    Nu nezinau, matyt arba erkes kurios i mane buvo isiurbusios buvo neuzsikretusios arba mano imunine sistema atspari sioms infekcijoms, net nesikreipiau i gydytojus tiesiog steriliai jas isimdavau ir stebedavau siektiek apie isisiurbimo vita budavo paraude niezedave, bet daugiau nieko nebudave ir po siai dienai kuo puikiausiai jauciuosiu… kai isenu i gamta apie jas net negalvoju paskutiniu metu ir jos prie manes nelimpa, nes mintciu dazniu ju ir nepritraukiu kai apie jas negalvoju, o kai galvoja artimieji apeis savo vaikus tai taip pat pritraukia erkias ar dar kokias bedas prie vaiku ar kitu artimuju asmenu… paprastas dalykas…

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.