1

Giliavandenį uostą statys Būtingėje

rugsėjo 16, 2011 JŪRA-UOSTAI

Aurelija Malakauskaitė/ LTV „Panorama“

Išanalizavusi giliavandenio uosto statybos galimybių studiją, Klaipėdos uosto plėtros taryba renkasi galbūt brangesnį, bet mažiau ginčų kelsiantį variantą.
Antras Lietuvos jūrų uostas, nuspręsta, turi būti statomas ne Melnragėje, kaip siūlyta iki šiol, o Būtingėje, praneša LTV „Panorama“.

Ilgą laiką baiminęsi, kad Klaipėdos jūrų uostas nesiplėstų į šiaurę ir giliavandenės krantinės neišstumtų gyventojų iš Melnragės, klaipėdiečiai gali lengviau atsikvėpti. Prioritetine uosto statybos vieta nutarta rinktis daugiau pliusų nei Melnragė turinčią Būtingę.

„Sukuriant visą infrastruktūrą Būtingės variantas lyg tai kainuotų šiek tiek daugiau, bet pradėję statyti Melnragėje rizikuojame iš viso galim atsiremti į tam tikrą aklavietę, įsivelti į dešimtmečius trunkančią diskusijas su miesto bendruomene. Tuomet kiltų klausimas, ar mes tokį projektą pajėgūs įgyvendinti“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Preliminarios kainos skirtumas – 9 proc. Žinoma, tai yra paklaidos ribose, kalbant apie tokias sumas ir tokius tolimos ateities projektus, todėl ir uosto taryba, ir uosto plėtros taryba nemanė, kad kainos skirtumas, kuris yra šiek tiek didesnis Būtingėje, galėtų tapti lemiamu parametru“, – kalbėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos direktorius Eugenijus Gentvilas.

Giliavandenio uosto statyba Būtingėje, pirminiais skaičiavimais, kainuotų 4,2 mlrd. litų, o Melnragėje – apie 3,8 –mlrd. litų. Būtingėje jūra seklesnė, ją reikėtų labiau gilinti, tačiau su Palangos savivaldybe projektą suderinti tikimasi daug lengviau negu su uosto plėtrai į Melnragės pusę prieštaraujančia Klaipėdos visuomene.

„Šią dieną tikrai galima vadint istorine ir istorine dviem aspektais. Vienas tas, kad giliavandenis uostas tolsta nuo Klaipėdos ir kitas, kurį mes kažkada turbūt minėsime kaip istorinį faktą, kad Lietuva turės antrą uostą ir tai tikrai stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį puoselėjamą giliavandenio uosto idėją tikimasi realizuoti maždaug 2023-aisiais.Susisiekimo ministras neatmeta, kad naująjį uostą statyti ir valdyti galėtų ne vien valstybė. Tam esą būtų pritraukiamas ir privatus kapitalas.

Giliavandenio uosto vizija peržiūrėt galit čia

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Ateitis sako:

    Tokios mintys ir veiksmai pakeis per tūkstančius metų susiformavusį žemės paviršių.Keisis gamta,lėtai keisime ir savo įpročius:vietoj ramios,smėlėtos pakrantės žmonės su dėžėmis,cisternomis ir kt.važinės tarp Šventosios,Palangos,Klaipėdos ir toliau,arba laiveliais plukdys Baltijos pakrantėmis.Tai didelė invazija į GAMTĄ ,mūsų gyvenimo būdą,papročius.Pimieji atsikėlę žmonės-protėviai apsigyvendavo pajūrije,prie upių.ŠVENTOJI-pirmosios gyvenvietės.O mes palykuoniai,tmpysime „dėžes“/Jeigu esame BALTAI tai GAMTĄ reikia saugoti,nes jei gamtą dirbtinai keisime ,tai patys save naikinsime.Kolonizaturiai pirmiausiai naikino mūsų girias ir kol rusai neiškirto Žemaitijos Ąžuolynų,tol gyvavo senosios gamtos apeigos.Ar mums Lietuviams tikrai reikia „daiktų“,ar čia numatomas modernus kryžiuočių antplūdis?

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.