0

Kas svarbiau – šeimos santykių forma ar turinys?

spalio 3, 2011 Įstatymai, Šeima

Vytautas Dumbliauskas/

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė senokai lauktą nutarimą, kuriame buvo įvertintas dar 2008 m. birželio mėnesį Seimo nutarimu priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimas Konstitucijai, nes tokio įvertinimo buvo prašiusi grupė Seimo narių.

Konstitucinis teismas nusprendė, kad minėta šeimos politikos koncepcija prieštarauja Konstitucijai. Kadangi šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, atrodytų, kad nėra apie ką ir bekalbėti,tačiau jau pirmosiomis valandomis po šio nutarimo paskelbimo internetinėje žiniasklaidoje atsirado įvairiausių nuomonių, tame tarpe ir neigiamai vertinančių šį nutarimą.

Tuo stebėtis nereikėtų, nes ir šeimos politikos koncepcija, ir Konstitucinio Teismo nutarimas kalba apie vertybes. Kaip žinia, žmonės išpažįsta labai įvairias vertybes, jas puoselėja, gina nuo tų, kurie šių vertybių negerbia. Šiuo atveju vertybinis susikirtimas kyla dėl šeimos sampratos – šeimos politikos koncepcijoje šeima suprantama kaip santuokos pagrindu atsiradę žmonių tarpusavio santykiai, o Konstitucinis Teismas mano, kad minima Koncepcija susiaurina šeimos kaip konstitucinio instituto turinį ir nesilaiko iš Konstitucijos kylančios šeimos kaip konstitucinės vertybės sampratos, pagal kurią šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu.

Nors Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, šis faktas niekaip nepakeis mąstymo žmonių, kuriems šeima kaip vertybė yra tik santuokos pagrindu sudaryta šeima. Taip manantieji santuoką apibrėžia kaip viešą moralinį įsipareigojimą, ir tokiai nuomonei sunku nepritarti. Juk neveltui visais laikais ir visose visuomenėse santuokos sudarymas yra pabrėžtinai iškilmingas ritualas, parodantis šio žingsnio svarbą žmogaus gyvenime.

Tačiau ką daryti, jei gyvename laikais, kada santuoka kaip viešas moralinis įsipareigojimas yra labai nesunkiai nutraukiama? Ką daryti, jei žmonės gimdo ir augina vaikus, visai neskelbdami šio viešo moralinio įsipareigojimo, t.y. nesituokdami? Įsiskaitykime į mūsų Konstitucijos 38 straipsnio trečiąją dalį, kuri skamba taip: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Juk šis teiginys reiškia ir tai, kad laisvu moters ir vyro sutarimu santuoka gali ir nebūti sudaroma. Kas gali du laisvus žmones priversti tuoktis, jei jie to nenori? Valstybės valdžia?

Taigi, santuoka kaip institucija nėra tokia tvirta, kokia ji buvo dar ne taip seniai, o daliai žmonių ji nėra didelė vertybė. Tuo tarpu šeimos institucija savo vertės nepraranda, nes žmonija dar nesugalvojo geresnės priemonės auginti ir auklėti vaikus.

Jei vaikai gyvena su abiem juo mylinčiais tėvais, ar labai svarbu – susituokę šie tėvai ar ne? Konstitucinio Teismo nutarime sakoma, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma esminės reikšmės neturi. Šeimos santykių turinys apibrėžiamas net keliose Nutarimo vietose – tai pastovūs emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ryšiai bei savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Visi šie santykiai yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Pabrėždamas, kad šeimos samprata kyla iš realių šeimos santykių turinio, o ne iš santuokinės ar nesantuokinės jų formos, Konstitucinis Teismas parodė, kad mūsų Konstitucija saugo bei gina ir kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrus gyvenimus, jei jie grindžiami aukščiau paminėtais tarpusavio santykiais.

Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją. lrt.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.