1

Daugiau uždirbdami emigrantai nesijaučia laimingi? Ar laimė jau ne piniguose?

spalio 4, 2011 Lietuviai užsienyje, Lietuvos aktualijos

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Spalio 4 d. BNS naujienų tarnybos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija „Migracija ir laimė“, kurioje Tarptautinės migracijos organizacija pristatė naujausios šios srities tyrimus.

Tarptautinės migracijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, šiuo metu apie 3 proc. Pasaulio gyventojų yra migrantai, t.y. nuolat keičiantys gyvenamąją vietą. Tai sudaro 214 mln. žmonių, o specialistų teigimu ateityje šis skaičius gali išaugti dvigubai.

„Kaip pagal emigracijos srautus ES atrodo Lietuva? Po įstojimo į ES emigracija buvo suaktyvėjusi, ekonominio kilimo metais šie skaičiai stabilizavosi, o šiuo metu emigracija vėl išaugo. Šių metų duomenys rodo, kad emigracija ir toliau išliks pakankamai didelė, nes per aštuonis šių metų mėnesius emigravo 400 tūkst. gyventojų“, – situaciją komentavo A. Sipavičienė.

Moters teigimu, jau gerą dešimtmetį Lietuva pagal emigracijos mastus pirmauja tarp ES šalių. Kalbėdama apie emigracijos priežastis ir emigranto portretą, A. Sipavičienė teigė: „Dažniausiai emigruoja 25-34 amžiaus žmonės, vadinasi jaunesnio amžiaus žmonės nei vidutinis pastovių gyventojų amžius. Emigruoti norėtų apie 30 proc. Lietuvos gyventojų, o jaunimo nuomonės  tyrimai parodė, kad emigruoti norėtų apie 60 proc. žmonių.“

Tarp emigracijos priežasčių buvo minima darbo ir karjeros perspektyvos, šeimyninės priežastys, mokslo ir studijų galimybės.

Migracijos ir laimės santykį savo darbuose tyrinėjantis Didžiosios Britanijos Leičesterio universiteto profesorius dr. Davidas Bartmanas konferencijoje teigė: „Atliktas tyrimas parodė, kad didesnės migrantų pajamos nėra tiesiogiai susijusios su laime. Tais atvejais, kai žmonės emigruoja siekdami uždirbti daugiau, jie nepasiekia trokštamos laimės. Žinoma, žmonės, uždirbantys daugiau yra laimingesni, už tuo, kurie gauna mažesnes pajamas, bet pastebimas paradoksas – ilgesnį laiką gaunamos didesnės pajamos negarantuoja laimės pojūčio.“

Profesoriaus teigimu, net išsivysčiusiose šalyse esama gana daug nelaimingų žmonių. „Žvelgiant į emigrantų situaciją, tyrimą parodė, kad emigrantai, atvykę į pasiturinčias šalis, yra ne tokie laimingi, kaip ten gimę tos šalies piliečiai. Grįžę į savo tėvynę emigrantai jaučiasi ne tokie laimingi, kaip jų tėvynainiai, kurie niekur nebuvo išvykę.“

Didžiosios Britanijos Leičesterio universiteto profesorius Davidas Bartramas

D. Bartmano teigimu, kai žmonės emigruoja akcentuodami pajamas, daro klaidą: „Tai nereiškia, kad emigracija dėl geresnio gyvenimo yra klaida, bet dažnai gaudami net didesnes pajamas svečiose šalyse, patiria nusivylimą.“

Kalbėdamas apie laimę ir emigraciją, profesorius pateikė pavyzdį: „JAV emigrantai uždirba tiek pat, kiek ir vietiniai gyventojai, bet vis tiek yra mažiausiai patenkinti, nes jų lūkesčiai yra didesni ir net gaudami dideles pajamas, nesijaučia laimingi. Žmonės, kurie emigruoja dėl pajamų, savo tikslą pasiekia – pajamas gauna, bet nesijaučia laimingi.“

Laimę taip pat lemia sutuoktinio partnerio turėjimas, gera sveikata, užimtumas ir religija, spėjama, kad kuo mažiau iš šių faktorių tenka aukoti išvykstant, tuo laimingesni emigrantai gali jaustis.

,,Negalima sakyti, kad didesnės pajamos nepadarys žmogaus laimingesniu, bet per ilgesnį laiką didesnės pajamos žmogui nesukelia laimės pojūčio”, – profesorius.

Pasak jo, pastebimas faktas, kad net pasiturinčiose šalyse žmonės, turintys pakankamas pajamas, nesijaučia laimingi.

,,Paprastai emigrantai atvykę į pasiturinčias šalis nėra tokie laimingi kaip tos šalies piliečiai, – sakė D. Bartramas. – Emigrantai, ilgesnį laiką pabuvę užsienyje paprastai jaučiasi ne tokie laimingi, kaip niekur neišvykę jų tautiečiai.”

Anot profesoriaus, kai žmonės emigruoja akcentuodami didesnes pajamas, jie daro klaidą. ,,Emigracija priklauso tai specifinei kategorijai, kur negalima akcentuoti pinigų klausimo”, – akcentavo D. Bartramas. Visgi, pasak jo, tai nereiškia, kad emigracija dėl geresnio gyvenimo ir pinigų yra klaida, bet dažnai šie žmonės net ir gaudami didesnes pajamas patiria nusivylimą.

Emigrantų laimę sąlygoja daug priežasčių. Pasak profesoriaus, tai ir sutuoktinio, partnerio turėjimas, gera sveikata, religija.

,,Dažniausiai žmonės emigruoja dėl geresnio gyvenimo, bet tai suvedama į pinigų tikslą”, – pagrindinę emigracijos problemą įvardijo D. Bartramas.

Konferencijoje pristatydama naują informacinę svetainę apie migraciją Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pateikė keletą svarbiausių Lietuvos migracijos skaičių.

,,Emigruoti norėtų apie 30 proc. Lietuvos gyventojų. Jei į klausimą užduotumėt jaunimui – net apie 60 proc. jo pasisakytų už  ilgalaikę emigraciją”, – sakė A. Sipavičienė.

Oficialiais duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos 337 tūkst. gyventojų, savo išvykimą deklaravo 205 tūkst.

Pasak A. Sipavičienės, emigracija Lietuvoje ypatingai suintensyvėjo po įstojimo į ES ir krizės laikotarpiu. Pasak jos, emigracijos srautai sumažėjo tik ekonominio pakilimo metu, bet dabar jie vėl auga.

,,Per šių metų 8 mėn. emigravo 40 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – spaudos konferencijoje sakė A. Sipavičienė.

Ji pabrėžė, kad ES kontekste Lietuva pagal emigrantų skaičių 1000 gyventojų šiais metais yra pirmoji.

,,Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva visuomet laikėsi 1 arba 2 vietoje ES pagal emigrantų skaičių”, – sakė TMO vadovė Lietuvoje.

Pagal Indrė Vainalavičiūtės balsas.lt ir Ingridos  Mačiulaitytės Ekonomika.lt straipsnius

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. juoda_plunksna sako:

    Kiek mano patirtis sako, namai yra namai. Kad ir kur būtum, kad ir kiek uždirbtum, bet namai šaukia nors tu ką.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.