0

Ragaujame duoną kasdieninę

spalio 7, 2011 Lietuvos aktualijos

Nuo ketvirtadienio kai kurie duonos kepėjai populiariausius savo duonos gaminius pardavinės pigiau. Ją kąsniuoti galėsime drąsiau, todėl Alfa.lt apsilankė keliuose prekybos centruose ir išsirinko po puskepalį įvairių gamintojų juodos duonos – po kelias rūšis pigiausios ir brangesnės. Tačiau ar kaina, viliojantys pavadinimai ir natūralumo pažadas ant dailios pakuotės turi įtakos kasdienės duonos skoniui?

Eimanto Genio nuotr. (Alfa.lt)

Šią savaitę vitrinoje išdėliojome juodą duoną įvairiausių skonių ir perkamosios galios valgytojams: „Marčios kraitis“ (kepykla „Baltasis pyragas“), „Palanga močiučių“ (kepykla „Klaipėdos duona“), „Žemaitiška“ (kepykla „Viči duona“), „Piršlio duona“ (kepykla „Gudobelė“), „Jorė“ (kepykla „Gardėsis“), „Močiutės“ (kepykla „Vilniaus duona“) ir „Senolių“ (kepykla „Biržų duona“). Kaina už 340–500 gramų porciją svyravo nuo 1,99 Lt iki 4,19 Lt.

Vertintojai ragavo iš pakuočių išimtas, supjaustytas ir sunumeruotas duonos riekeles, todėl jų nuomonei įtakos neturėjo gamintojo atpažįstamumas, kaina ar išankstinė nuomonė apie savo mėgstamą duoną. Ragaudami gryną duoną, vėliau ją pagardindami užtepėlėmis, „ekspertai“ išreiškė savo subjektyvų vertinimą.

Išvaizda, kvapas ir sudėtis

Traukiant iš pakuočių duonos riekes, pasklido malonūs kvapai: vienos kvepėjo ajerais, kitos – kmynais, saulėgrąžomis. Vienos duonos rūšys atrodė patraukliau, kitos viliojo mažiau, skyrėsi ir jų spalva, nors visos buvo vadinamos „juodomis“ ar „tamsiomis“.

Nagrinėjant sudėtį didelių atradimų padaryti nepavyks: ant visų duonos pakuočių nurodyta, kad šiam kasdieniam produktui kepti prireikė ruginių ir kvietinių miltų, vandens, druskos, mielių, salyklo ekstrakto, augalinio aliejaus ir priedų – kmynų, saulėgrąžų. Dėmesį patraukė „Senolių“ duonos pažadas „100 proc. ruginė“ – iš tiesų šio kepinio sudėties eilutė buvo pati trumpiausia. Suviliojo ir „Jorės“ duonos šūkis „Jokių E“, nors įtaresnį vartotoją gali gluminti sudėtyje paminėtas „priedas tešlai“.

Sveika mityba besirūpinantis vartotojas galbūt nesirinktų „Močiutės“ duonos su ajerais – ji pagardinta rūgštingumą reguliuojančiomis medžiagomis (citrinų rūgštimi, natrio acetatu, acto rūgštimi), emulsikliu, ir „Žemaitiškos“, kurioje rastų tirštiklį E412. O gal tirštiklio reikėjo stipresnio? „Duona vaikams, be priedų, kurie „veža“, – „Žemaitiškos“ skonio švelnumą supeikė vienas ragautojų.

Kainos ir kokybės santykis

Labiausiai piniginę paplonintų juoda „Jorės“ duona su saulėgrąžomis (9,96 Lt/kg), „Močiutės“ duona su ajerais (9,31 Lt/kg), o pigiausiai atsieitų „Senolių“ duona (4,98 Lt/kg). Nedaug namų ūkio biudžetą ištuštintų „Palanga močiučių“ (5,23 Lt/kg) ir „Marčios kraitis“ (5,85 Lt/kg).

Daugiausia ragautojų simpatijų pelnė į brangiausių lentyną patekusi „Močiutės“ duona, o štai dar brangesnę „Jorę“ vertintojai ir gyrė dėl saulėgrąžų, išskirtinio skonio, ir peikė už keistą poskonį, nemalonų aliejaus aromatą. Pigiausiai kainuojančios duonos riekės ragautojams taip pat ir įtiko, ir ne. Todėl galima daryti išvadą, kad mitas apie brangią ir dėl to kokybišką duoną pasitvirtins tik tuomet, kai ją ragaus būtent tokį skonį pamėgęs žmogus.

Labiausiai patiko/nepatiko

Duonos gamintojai tikriausiai ne veltui kepa „močiučių“ duonas ir deda į jas tradicinių priedų: kmynų, ajerų. Tradicinio skonio, ajerais kvepianti, tamsi „Močiutės“ duona su „pagerintu“ emulsikliu ir rūgštingumą reguliuojančiomis medžiagomis skoniu pelnė daugiausia simpatijų. „Tokią dažniausiai ir perku“, – padarė išvadą viena degustuotoja, pamėgtą skonį atpažinusi net ir nematydama gamintojo.

Labiausiai duonos valgytojai nosį suko nuo išvaizda nesuviliojusios, sausokos, kvapu nesužavėjusios „Senolių“ duonos, jiems ne itin patiko ir „sovietinės“ išvaizdos, neišsiskirianti „Piršlio“ duona.

Išsiskyrė ir nuomonės dėl duonos natūralumo bei priedų reikalingumo: ragautojai gyrė ir peikė tiek nedaug priedų teturinčią, tiek papildomai pagardintą. Ir kažin ar gamintojai galėtų vadovautis šiais vertinimais, skaičiuodami, kiek aliejaus šliūkštelėti duoną kepant: vieniems jo aromatas reiškia pridėtinę duonos vertę, kitiems – jos sugadinimą.

„Patiko dėl saulėgrąžų gausumo“, – „Jorės“ duoną gyrė vienas. „Specifinis poskonis, per daug saulėgrąžų“, – prieštaravo kitas.

Vertintojų verdiktas

Duona Savybės
„Marčios kraitis“ (kepykla „Baltasis pyragas“), 5,85 Lt/kg. „Skonis neypatingas. Kvapo nepajutau, bet duona atrodė patraukliai.“ „Saldi, malonaus skonio.“ „Gundanti išvaizda. Gundo!“ „Neišskirtinio skonio, sprangi.“ „Patraukli, ruda, truputį jaučiamas kmynų kvapas.“ „Kmynų aromatas, išvaizda tradicinė, skonis malonus.“
„Palanga močiučių“ (kepykla „Klaipėdos duona“), 5,23 Lt/kg. „Kvapas nieko ypatingo. Sausoka. Net užtepus sūrelio nelabai patiko. Be skonio.“ „Duona kaip duona. Reikia kokių nors priedų.“ „Sausa, be skonio, senos duonos kvapas.“ „Patraukli, skonis neišskirtinis, sausoka.“ „Duonos skonio duona. Švelni.“ „Kvapas įprastas, išvaizda ne išskirtinė, šiek tiek kartokas poskonis.“
„Žemaitiška“ (kepykla „Viči duona“), 6,25 Lt/kg. „Šiek tiek salsvas kvapas, išvaizda gera, skonis saldokas.“ „Ši duona sprangi, reikia kažko užsitepti. Nepatraukli išvaizda. Pajutau lyg ir kartumą.“ „Sprangi.“ „Duonelė vaikams – švelni, be prieskonių.“ „Rūgštoka, net per daug. Sprangi, pelėsių kvapas.“ „Su kmynų pagardinimu.“
„Piršlio duona“ (kepykla „Gudobelė“), 6,58 Lt/kg. „Kvapas įprastas, išvaizda gera, skonis kartokas.“ „Duona kvepia, šiek tiek jaučiasi rūgštis. Užsitepus sūrelio ar varškės kremo skanesnė. Atrodo gražiai, bet nieko ypatingo.“ „Sovietinės duonos išvaizda, beskonė. Vienos nevalgysi.“ „Skani. Rekomenduoju valgyti su sūriu.“ „Saldi, sausoka, jaučiasi degėsiai, bet neįkyriai.“ „Neišskirtinis skonis, sprangoka.“
„Jorė“ (kepykla „Gardėsis“), 9,96 Lt/kg. „Nemalonus deginto aliejaus aromatas, netolygi spalva, keistai saldus skonis.“ „Duona kvepia aliejumi. Labai skani, nes joje yra saulėgrąžų. Saldi. Galima valgyti ir vieną.“ „Nemalonus sudegusio aliejaus kvapas, saulėgrąžų per daug.“ „Patraukli išvaizda, malonus aliejaus kvapas, pikantiškas skonis.“ „Saldi, nekvepia duona. „Sveikos duonos“ išvaizda. Šlapia. Dėl saulėgrąžų gali būti valgoma viena.“ „Juntamas aliejus, pikantiškas skonis.“
„Močiutės“ (kepykla „Vilniaus duona“), 9,31 Lt/kg. „Ajerų kvapas, išvaizda gera, skonis malonus, jaučiasi ajerai ir kmynai.“ „Labai skaniai kvepia. Ajerai suteikia malonų kvapą. Pajutau saldumą. Skani, rinkčiausi kasdienai.“ „Malonus kvapas, valgant jaučiasi ajerų skonis.“ „Ajerai… Romantiška ir skanu. Primena kaimą.“ „Klasikinė saldžiai rūgšti duona. Keistas prieskonis, sustiprėjantis sukramčius.“ „Ajerų skonio.“
„Senolių“ (kepykla „Biržų duona“), 4,98 Lt/kg. „Sausa, miltinga, neišvaizdi, keistas skonis.“ „Pajutau rūgštoką kvapą. Duona man buvo rūgštoka. Išvaizda patraukli.“ „Šiek tiek veliasi burnoje, atrodytų, lyg ne visai iškepusi. Gal ir kmynai galėtų labiau jaustis.“ „Pasiilgusiems sovietmečio, bet kmynai skanu.“ „Dvokia vaistais, išvaizda nepatraukli, sausoka. Išskirtinumo suteikia kmynai.“ „Patraukli, malonaus skonio, švelnus kmynų skonis.“

Išvados: kepta namuose geriau?

Juodos duonos ragavimas baigėsi neįprastai: vienas „ekspertų“ po degustacijos išsitraukė kelias riekeles mamos keptos duonos ir ėmė ją kramsnoti. Prisijungė ir kiti kolegos. Vienas kitas pastebėjo, kad labiausiai mėgsta namuose keptą duoną, kurią gamina pagal savo skonį.

Į po ragavimo likusią pirktinės duonos lėkštę įsisuko jame nedalyvavę jos mėgėjai. „Man labiausiai patiko pati paprasčiausia. Ta, kurią įvertino kaip neskanią – ji natūraliausia. Bet mūsų receptoriai jau pripratę prie įvairių priedų, todėl tokia paprasta duona daugumai nebeskani“, – pastebėjo „tikro“ skonio šalininkė.

Jei jau visai atvirai, kartais tas skonis labiausiai susijęs su prisiminimais. Galbūt dėl to kai kurie vertintojai, atsikandę nepatikusios duonos, ją pavadino „sovietine“, o pajutę įdomesnį skonį, vertino jį kaip „vakarietišką“.

http://www.kelioniumanija.lt/photos/Alfa.lt_logo1_1.gif

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.