0

Lenkų ir Lietuvos švietimo ekspertai susitarė

spalio 17, 2011 Švietimas

Monika Petrulienė, Giedrė Armalytė//

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė sutarė, kad lenkai didins finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje.

Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma. Per ankstesnius susitikimus pavyko sutarti dėl lengvatų egzaminuose tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Tačiau vakar ekspertai taip ir nepabaigė derinti pozicijų dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino temų mokykloms lietuvių dėstomąja kalba ir lenkų dėstomąja kalba. Taip pat nesutarta dėl rašinio apimties, literatūros šaltinių, kuriais privaloma remtis.
„Lenkų tautinė mažuma norėtų, kad būtų rašomos skirtingos temos, kad būtų remiamasi skirtingais autoriais ir kad būtų mažesnė rašinio apimtis lenkų mokiniams“, – nesutarimus vardijo Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Lietuvos pusė su šia pozicija ne visiškai sutinka ir yra linkusi toliau diskutuoti ir pateikti savo argumentus
Šiemet tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje gaus dvidešimt vienu procentu didesnius mokinių krepšelius, yra papildomai aprūpintos vadovėliais, klasėse sumažintas minimalus mokinių skaičius. Lietuvoje gyvenančius lenkų mokinius remia ir Lenkijos valdžia. Ji šį mėnesį pirmokams lankantiems tik lenkiškas mokyklas skyrė po tūkstantį zlotų. Tokį žingsnį sukritikavo Lietuvos valdžios atstovai.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas.
„Yra sutarta, kad Lenkija parengs naujas finansavimo taisykles tautinių mažumų mokykloms Lenkijoje“, – sakė V. Bacys.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro, kiekviename susitikime lieka vis mažiau emocijų ir diskutuojama racionaliau. Lenkija planuojamus pakeitimus pristatys šį mėnesį konferencijoje Punske ir supažindins Lietuvą. į kitą susitikimą lapkritį, Augustave bus kviečiami ir moksleivių tėvų atstovai, kurie išsakys savo poziciją dėl vaikų švietimo tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.
LTV „Šiandien“
Skaitytojų kai kurie komentarai
(Kalba netaisyta)
nelygintini lietuviai Lenkijoj ir lenkai Lietuvoj
Lietuviai Lenkijoj yra savo etninese zemese, lenkai Lietuvoje yra atvykėliai. Didele „lenku“ Lietuvoje dalis yra sulenkeje lietuviai ir baltarusiai/gudai. Stai siuos zmones Lenkija ir siekia sulenkinti

Tai kad…
Tarmė ar kalba nesvarbu, tai netrukdo tūtoišams jų gimtąja „prostos“ tarme(kalba) steigti mokyklas ir taip nutraukti jų vertmą lenkais bei išsaugoti jų kalbą(tarmę), juk tai Lietuvos paveldas.
Beje, „prostos“ tarmė nėra lenkų kalbos tarmė, jie nebuvo lenkais, todėl negali būti laikmi surusėjusiais lenkais.

Dirbtinis kipišas
Neturėjo boba bėdos, tai įsigijo paršiuką. Panašiai elgiasi lietuviški ir lenkiški biokratai, kad nukreipti abių šalių visuomenių dėmėsį nuo esminių jų sukurptų blogybių, alinančių valstybes.

jonas
tai, kad tei tutoisiai lenkiskai nemoka, tik rusiskai kalba.Suruseje lenkai.

Mokyklas „prostos“ kalba!
Reikia nedelsiant, Steponavičiau, kardinaliai spręsti mokyklų steigimą tūtoišams „prostos“ kalba, nežiūrint kokie bus šių derybų su Lenkija rezultatai.Tai strateginiai Lietuvos santykių ne tik su Lenkija, bet ir apskritai regione dalykai.Turime tapti mokymo „prostos“ kalba židiniu, tai kalba, kuria kalbėjo mūsų Radvilos, tad turime pareigą ją saugoti, kaip Lietuvos ir regiono paveldą.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.