Baltų žinyčios vartai

0

Grafologija, chiromantija…(1)

viršaitis spalio 23, 2011 Alternatyvus mokslas

Rūta Stasiulytė//

Grafologams braižas – tarsi rašiusio asmens portretas, bylojantis ne tik apie charakterį, pomėgius, bet net ir apie išvaizdą. Dar nuodugniau apibūdintižmogų imasi chiromantai, tyrinėjantys delno linijas. Kuo grindžiami šie metodai? Kiek jais galima pasitikėti?

BŪRIMAS IŠ RANKŲ

Rašytojas Aleksandras Diuma su sūnumi ir bičiuliu Adolfu Debaroliu sykį keliavo po Ispaniją. Ten gyvenę čigonaigarsėjo ne tik muzikavimu, bet ir gebėjimu burti iš rankų. A. Debaroliui jie pasakė šie meną perėmę iš  savo protėvių – egiptiečių deivės Izidės žynių. Nors labiau tikėtina, kad čigonai į Europą atkeliavo  iš Indijos, smalsiajam prancūzui kalbos apie išlikusį Egipto žynių paveldą padarė tokį didelįįspūdį, kad jis nutarė kuo nuodugniau jį ištirti. Tikėti čigonais skatino ir tai, kad jie itin tiksliai apibūdindavo žmogų iš rankos.

keliautojai kurį laiką gyveno pas čigonus, nes A. Debarolis norėjo perimti būrimo iš rankos „techniką“. Grįžęs į tėvynę, jis toliau gilinosi į šią temą. A. Diuma bičiulis susipažino sukapitonu d’Arpentinju, sukūrusiu savitą teoriją, padedančią apibūdinti žmogų iš rankos (įdelno linijas jis nekreipė dėmesio). savo teoriją autorius pavadino „chironomija“. Šis žodis kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „gestikuliaciją“. Dabar taip vadinamas gebėjimas įtaigiai gestikuliuoti sakant kalbasar vaidinant. Kitaip tariant, tai gestų kalba.

Palyginęs tuometę chironomijos teoriją su tuo, ką sužinojo iš čigonų ir išsiaiškino pats,  A. Debarolis panoro suvienyti šiuos dalykus. Tam jis paskyrė visą likusį gyvenimą – maždaug 40 metų. Taigi A. Debarolis tapo chiromantijos teorijos autoriumi (gr. cheir – „ranka“, o manteia – „būrimas“). Savo sukauptas žinias entuziastas išdėstė maždaug 600 puslapių veikale. A. Debarolis jame aptarė ir vokiečio Adolfo Hencės darbus. Adolfo Hencė tyrinėjo intelektinės veiklos sąsajas su rankų linijomis. Be to, A. Debarolis domėjosi ir grafologija bei fizionomistika (veido bruožų, išraiškos kalba).

A. Debarolis tikėjosi galėsias sukurti teoriją, vienijančią visas minėtąsias. Šie bandymai nebuvo sėkmingi, nors ir beprasmiais jų negalima vadinti. Prieš kurį laiką per TV teko matyti reportažą apie šių dienų mokslininkų pastangas apibūdinti žmogų iš to, kiek ir kaip viena jo veido pusė skiriasi nuo kitos. Nesigilinant į detales galima pasakyti, jog kreiva šypsena, jei nėra nervų uždegimų, rodo asmenybės dvasinės raidos anomalijas.

Na, o genetikos specialistai tyrinėja papiliarines rankų linijas, nes iš jų galima daug ką pasakyti apie tikimybę susirgti kai kuriomis paveldimomis ligomis.

Chiromantijos pradininkas taip pat mielai bendravo su mokslininkais, pats juos skatino tyrinėti šios teorijos galimybes. Antai Šarko dušų sumanytojas, žinomas daktaras Žanas Martinas Šarko ir jo kolegos buvo suintriguoti tuo, kad A. Debarolis juos tiksliai charakterizavo iš rankų linijų. Upsalos universiteto profesoriai taip pat turėjo pripažinti, kad chiromantija padeda pažinti žmogų.

KUO PAAIŠKINTI?

Negi rankų linijos – iš tiesų tokios informatyvios, kad iš jų galima apibūdinti žmogaus charakterį ir net pasakyti, kas jo laukia ateityje (pavyzdžiui, ar paauglys sukurs šeimą, ar turės vaikų, ar ilgai gyvens ir t.t.)? Sprendžiant iš to, ką žinome iš chiromantijos istorijos, lyg ir galima teigti, kad šis metodas pasiteisina. Antai garsusis rusų poetas Aleksandras Puškinas dar mokydamasis nedavė ramybės savo seseriai Olgai, gabiai chiromantei, prašydamas pasakyti, kas jo laukia ateityje. Po ilgų atsikalbinėjimų Olga pasakė broliui, kad dėl jo labai nerimauja, nes jam gresia smurtinė mirtis pačiame jėgų žydėjime. Ir išties – poetas buvo mirtinai sužeistas dvikovoje nesulaukęs nė 38 metų…

Nepaisant tokių faktų, ieškoti paveikslėlių su delno linijų pavyzdžiais ir chiromantiškais tų linijų aiškinimais galima nebent pramogos dėlei, nes daugumai iš mūsų chiromantija nepadės gauti tikslių žinių nei apie kitus, nei apie save. Dalykas tas, kad chiromantija laikoma viena iš vadinamosios psichometrijos ([↗ psicho… + ↗…metrija], mokslas, tiriantis psichinių savybių matavimo problemas) tipų. Kitaip sakant, tai vienas iš būdų tiesiogiai (energetiškai, intuityviai) pažinti aplinką. O tiesioginio pažinimo sėkmę lemia vadinamojo sensityvo gabumai. Jeigu jų neturime, pati chiromantijos teorija su visais savo niuansais bus ne ką tikslesnė nei spėjimas iš kavos tirščių. Beje, sensityvams ir jų pakanka.

Rašydami apie aiškiaregius minėjome, kad žmogus savo jėgomis negali įžvelgti ateities įvykių. Ateitį  regi tik dvasios, iškilusios viršum laiko tėkmės. Kadangi angelai yra linkę bendrauti su šventaisiais, o ne su chiromantais, apie ateities įvykius dažniausiai informuoja dvasios, linkusios trikdyti ir klaidinti. Tad ateities prognozėmis neverta tikėti. Nepamirškime, kad žmogus – laisva būtybė, jo gyvenimas nėra iš anksto „užprogramuotas“, taigi kaip jis gali būti „įrėžtas“delnuose?..

Medžiaga paruošta pagal TV savaitę „Paslaptingas pasaulis“

Tęsinys 2011.10.24 dieną

© 2011, viršaitis. All rights reserved.