Baltų žinyčios vartai

0

Vėlinės Karmazinų pilkapyne, protėvius pagerbsime baltiškomis apeigomis

viršaitis spalio 29, 2011 Baltų bendruomenės, PASAULĖŽIŪRA, Šventės

Baltųjų žynių Vilniaus bendruomenė kviečia visus prijaučiančius baltų tikėjimui ir norinčius pabūti kartu 2011.11.01 antradienį, tarp 15:00 ir 16:00 atvykti  prie Karmazinų pilkapių.

Apsirengti siūlome kuo šilčiau, pageidautina šviesiais arba baltais drabužiais. Atsivežti žvakučių, degtukus, vaišių bendram stalui, tamsaus alaus ir pagal galimybę ryšulėlį malkų arba šakų laužams. Iš Vilniaus vykti reikia pro Sudervę į Kernavės pusę, prie miestelio Dūkštos bus rodyklė į kairę į Karmazinų pilkapyną. Iš Kauno važiuoti reiktų iki Vievio ir sukti į dešinę Maišiagalos pusėn. Pervažiavus Neries tiltą, važiuoti iki didelės sankryžos, kur rodyklė rodys į Vilnių ir į Kernavę. Sukti dešinėn į Vilniaus pusę, pravažiuoti miestelį „Dūkštos“ ir už bažnyčios sukti į dešinę, pagal rodyklę „Karmazinų pilkapynas. Ant pilkapių nevažiuoti, palikti mašinas aikštelėje.

Legendos

B.Astikas (iš Vilniaus) 1969 metais kraštotyrinei ekspedicijai po Kernavės apylinkes pasakojo: „Tarp I-ųjų ir II-ųjų Karmazinų buvęs senas ąžuolynas. Dar prieš II pasaulinį karą ten mačiau Perkūno stabą – akmeninę galvą.“
Vietinė moteriškė gyvenanti III Karmazinuose pasakoja: „Kai eini ten taku (per pilkapyną), dažnai vaidenasi – atrodo, kad paskui tave kažkas eina (pateikėja nežinojo, kad kelias veda per pilkapyną. 1997 m. L. Balsio duomenys).“

Karmazinų pilkapyno atkūrimo istorija.

Neries dešiniajame krante, netoli I-ųjų Karmazinų kaimo yra vienas didžiausių rytų Lietuvoje Vilniaus rajono pilkapynų, užimantis apie 10 ha plotą, čia rasta virš 140 pilkapių, kurių skersmuo svyruoja nuo 6 iki 24 metrų skersmens, o aukštis siekia apie 1 metrą. Dauguma jų suplokštėję ar iškasinėti „juodųjų archeologų“.

1857 metais Konstantinas Tiškevičius ekspedicijos po Neries pakrantes metu ištyrė 3 pilkapius. Ant daugelio jų žiojėjo duobelės nuo buvusių vainikinių akmenų, kuriuos, pasak jo, pijorų kunigas panaudojo Dūkštų bažnyčios statybai.

1933 m. VUAM ekspedicija, vadovaujama C. Holubovičiovos papildomai iškasinėjo 43 pilkapius. Daugumas datuojami VI-VII amžiumi.

1997 metais Neries regioniniam parke esantiems pilkapiems skiriamos lėšos. Tačiau tik keliems, kuriuos suniokojo Lenkijos okupacinis karinis garnizonas, padaręs kelius per pilkapius ir stipriai juos sužalojęs. Vadovaujant kasinėjimams tuo metu dar doktorantui Gintautui Vėliui ir Neries regioniniame parke tuo metu dirbusiam kultūrologui Liutaurui Balsiui buvo nutarta iškasti ne pavienius 3 pilkapius, bet esančius netoli vienas kito. Tuo metu miško aikštelė buvo naudojama miško medienai sandėliuoti. Neries RP kultūrologas pasiūlė patikrinti įtartiną aikštelės pakylėjimą ir archeologų šurfas patvirtino, kad aikštelė yra sulyginta, po kuria randasi keletas pilkapių. G. Vėlius sutinka imtis kasinėjimų vienoje vietoje ir jau po kelių dienų atrandami degintiniai kapai, kurių seniausias datuojamas net IV-V amžiumi.

Tačiau po kasinėjimų nebuvo numatyta pilkapius kaip nors atstatyti, o tik suversti smėlį atgal. L. Balsiui pasiūlius atstatyti pilkapius pagal archeologų nubraižytus brėžinius, G. Vėlius sutinka ir pasiūlo imtis savo jėgomis tai padaryti. Tuo metu L. Balsio vadovaujamas visuomeninis Devynių akmenų klubas „T.R.I.S“ pritaria atkurti pilkapius ir jaunimas imasi rekonstrukcijos. Per pusantro mėnesio pavyksta pilkapius supilti pagal brėžinius, apjuosti akmenimis ir užvelenuoti. Paskutinė diena buvo ypatinga, tik pabaigus pilti paskutinį karutį žemių, staiga dangus aptemo ir ėmė kažin kas šnarėdamas artėti nuo Neries pusės. Po kelių sekundžių ėmė labai stipriai snigti ir naujai supiltus pilkapius užklojo balta „drobulė“. Tai buvo tarsi vėlių pritarimo paskutinis akordas. Vėliau L. Balsys pasiūlo nestatyti jokių informacinių stendų ir nejaukti pilkapyno dvasios. Tam reikalui sukuria stogastulpius, į kuriuos atvykę žmonės gali įdėti degančias žvakutes, o įvažiavimą į pilkapyną papuošia vėlių vartais (šiuo metu parko sunaikinta). Iki šiol Lietuvoje daugiau niekas nesiėmė atkurti pilkapių, todėl čia unikali galimybė juos pamatyti ir realiai patirti senovinių apeigų dvasią.

Didysis pilkapis (seniausias) užminė iki šiol neįmintą mįslę, jame buvo rasti trys keliukai, kurie veda į pilkapį. Vienas iš jų yra tiksliai orientuotas į šiaurę, kitas į rytus ir trečias į pietryčius. Pilkapio griovyje rasti keturi laužai, kurie idealiai orientuoti pagal pasaulio kryptis. Uždegus šiuos laužus paaiškėja, kad laužai tarsi milžiniškas kryžius, kurio centre stūkso mitinis kalnas, į kurį po mirties kopia vėlės. Ir dabar,per vėlines, atliekant apeigas baltųjų žynių bendruomenei  prie šių pilkapių galima patirti protėvių pasaulėžiūros aplinką, pajusti labai stiprų ryšį su savo gentainiais, pasivaišinti ir pavaišinti vėles, pagiedoti senovines giesmes.

Tad kviečiam norinčius pamatyti išskirtinę šventvietę Neries regioniniame parke, sudalyvauti protėvių pagerbimo apeigose.

ŽEMĖLAPIS

© 2011, viršaitis. All rights reserved.