0

Ūkininkai baiminasi, kad žemės mokestis gali didėti kelias dešimtis kartų

spalio 29, 2011 Lietuvos aktualijos

Algirdas Igorius, Asta Kažukauskienė//
Finansų ministerija siūlo keisti šiuo metu galiojančią žemės apmokestinimo tvarką. Pagal ją mokesčiai būtų skaičiuojami nuo rinkos vertės, o ne nuo žemės derlingumo. Taip pat numatoma, kad didesni mokesčiai, be jokių išlygų, bus taikomi neprižiūrimos žemės savininkams.

Foto L. Balsio

Tai numatyta šiuo metu Seime svarstomame Žemės mokesčio įstatymo projekte, praneša LTV „Panorama“.
Nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčiai šiuo metu apskaičiuojami pagal vidutines rinkos vertes. O mokesčiai už privačią žemę taikomi pagal nominalią vertę, kuri nustatyta pagal žemės derlingumą.
„Dėl to susidaro paradoksali situacija, kad, tarkime, miestuose, kad ir tam pačiam Vilniuje, vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, yra labai maža, nes žemės čia nederlingos, o kur nors rajone žemė yra neadekvačiai brangi mokestine prasme, nors jos rinkos vertė yra gerokai mažesnė“, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Nenormalu, kada žmonės, turintys Vilniaus mieste tarkim 6 arų sklypą po namų valda, temoka keliolika ar 20 litų žemės mokesčio“, – pridūrė ji.
Pagal siūlomus pakeitimus, konkrečius žemės mokesčius nustatytų savivaldybės. Jos galėtų taikyti ir mokesčių lengvatas. „Jos galėtų reguliuoti tarifus nuo labai mažo, kas yra viena šimtoji procento, iki 4 procentų, reiškia priklausomai nuo to, kaip toje teritorijoje kinta žemės vertė, pasirinkti konkretų tarifą pagal žemės paskirtį, pagal mokėtojo socialinį statusą“, – aiškino I. Šimonytė.
Tuo metu žemės ūkio paskirties žemės mokestinei vertei siūloma taikyti mažesnį 35 dešimtųjų procento koeficientą. Tačiau neprižiūrimos žemės savininkams, be jokių išlygų, būtų nustatytas maksimalus 4 proc. mokesčio tarifas. „Buvo ilgai kalbama dėl apleistų žemių, kurių įvairūs subjektai yra supirkę ir jos nenaudoja žemės ūkio paskirčiai. Jie laiko žemę apleistą ir nesinaudoja. Manyčiau, kad būtų pakankamas geras postūmis, kad ta žemė grįžtų į žemės ūkį. Kad ta žemė būtų prižiūrima“, – teigė Žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius.
Tačiau ūkininkų atstovai tikina, kad imsis visų priemonių, jog šis įstatymas Seime nebūtų priimtas. Pasak jų, savivaldybės bus suinteresuotos nustatyti maksimalius žemės mokesčius, nes valstybės joms skiriamos dotacijos skaičiuojamos pagal surinktus mokesčius. „Mokestis gali būti 20–30 kartų didesnis nei yra dabar. Tai būtų neįmanoma našta. Kadangi žemės mokestis būtų skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės. O žinome, kad žemės vertė labai skiriasi, o žemės ūkio produkcijos kaina nesiskiria, nesvarbu, ar ji užauginta prie Vilniaus, ar Akmenės rajone. Tai iškraipytų ir konkurencines sąlygas, bet būtų ir nepakeliama finansinė našta žemdirbiams“, – tvirtina Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.
Ūkininkai naujos mokesčio skaičiavimo metodikos baiminasi, nes nežino kokia jiems bus Europos Sąjungos parama 2014–2020 metais.
Įstatyme numatytas 4 metų pereinamais laikotarpis, per kurį žemės vertė būtų nuosekliai didinama. Seimui priėmus, įstatymas įsigaliotų nuo 2013-ųjų.
LTV „Panorama“

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.