0

Rudeniško dangaus šviesuliai

lapkričio 9, 2011 Astronomija

LIBERTAS KLIMKA//

Gražus ruduo mums padovanojo ne tik saulėtų dienų, bet ir žvaigždėtų naktų. Tad gera proga pakalbėti, kas dabar puošia lapkričio dangų. Štai trečiadienį vakare prie šviesiojo Jupiterio priartės priešpilnis Mėnulis. Liūto žvaigždyne vis didėja Marso spindesys. Lapkričio 10-sios naktį raudonoji planeta tik per laipsnį bus nuo baltai švytinčios Regulo žvaigždės.

Graži pora: romėnų karo dievas ir valdovas!

Dangaus šviesulių pažinimas, astronomijos pradmenys jau buvo reikalingi žmonijos civilizacijos priešaušriu. Pirmiausia – kalendoriui susidaryti; kiekviena tauta vis savaip, pagal savo gyvensenos būdą spręsdavo šį uždavinį. Todėl žvaigždynų ir žvaigždžių pavadinimuose – gili kultūrinė žmonijos atmintis.

Mūsų tautos mitologijoje ir senojoje pasaulėžiūroje ypatinga vieta tenka Paukščių Takui. Šviesi juosta, netaisyklingų apibrėžų, einanti dangaus skliauto viduriu, ji gražiai išryškėja rudens naktį be Mėnulio. Tako kryptis vakarais maždaug atitinka žąsų ir gervių virtinių rudeninius kelius. Sakoma, paukščiai rudenį išskrenda į dausas.

Dausos mitinėje vaizduotėje – tai amžinosios vasaros sodas. Ten Dievas priglobia po mirties žmonių sielas, žinoma, jei šie laikėsi jo duotųjų teisingumo, gailestingumo, meilės artimam priesakų. Neabejotina, kad mūsų tolimi protėviai iš įvairių baltų genčių jau buvo suvokę gamtos absoliuto idėją. Tai atspindi ir žynių hierarchija: kuriant valstybę Vilniaus Šventaragio slėnyje atnašaudavo Krivių Kirvaitis. O prieš tai dar buvo įkurta bendra baltų genčių šventykla Ramovė nadruvių žemėje – tarp Prūsų ir Lietuvos. Šitose šventvietėse žyniai stebėdavo dangaus šviesulius, pagal jų judėjimo dėsningumus sudarydavo kalendorius, spėdavo ateitį, pranašaudavo lemtį.

http://www.astronomija.info/p.sky/zvaigzdynai1.jpg

Žuvusių kovose lietuvių ir kitų baltų genčių žmonių vėlės, manyta, patekdavo į dausas; ir tuo pačiu keliu, kuriuo skrenda paukščiai. Todėl senovėje Paukščių Takas galėjo būti dar ir Vėlių keliu vadinamas. Pasak archajiškųjų tikėjimų, gyvųjų darbuose ir žygiuose dalyvauja ir mirę gentainiai. Netgi žodis „vėliava“ karių pulko reikšme siejamas su vėlėmis. Paukščių Tako įvaizdis tautodailėje – tai Pasaulio Medis, pasaulėrėdos modelio ašis.

Paukščių Taku „skrenda“ du nesunkiai atpažįstami žvaigždynai – Gulbė ir Erelis. Jų ryškiausios žvaigždės Denebas ir Altayras kartu su šalia Tako esančiu Lyros žvaigždyno šviesiąją Vega sudaro vadinamąjį Vasaros Trikampį. Šiltomis ir šviesiomis birželio ir liepos mėnesių naktimis Trikampio žvaigždes stebėdavome švytint virš galvos, zenite. Dabar su jomis šviesiu konkuruoja visa skliauto gelmė.

http://www.dcnr.state.pa.us/ucmprd1/groups/public/documents/multimedia/dcnr_005899.gif

Kiek žemiau Erelio žvaigždyno yra nedidelis trapeciją primenantis Skydo žvaigždynas. Tai vienas mažiausių dangaus skliauto, sudalyto į 88 žvaigždynus, sklypelių. O tiksliau – 84-sis dydžiu. Tačiau tai vienintelis žvaigždynas, kurio vardas susijęs su Lietuvos istorija. Jis pavadintas valdovo Jono Sobieskio garbei, jam laimėjus 1683 metais istorinę pergalę ties Viena prieš turkus. Tuokart Europos krikėčioniškoms šalims buvo iškilusi didžiulė Osmanų imperijos ekspansijos grėsmė. Įsitvirtinęs Balkanuose, sultonas pasiuntė 158-tūkstantinę armiją, vadovaujamą vizirio Kara Mustafos, nukariauti Austrijos. Net Halio kometa, nušvitusi danguje, žmonėms atrodė panaši į turkiška kardą – jataganą. Popiežius kreipėsi Į Lietuvos – Lenkijos valstybės valdovą, kviesdamas ginti krikščioniškąjį pasaulį. Jonas Sobieskis turėjo kovų su turkais patirtį, prieš dešimtmetį buvo laimėjęs Chocimo mūšį. Be to, ankstesnėje savo diplomatinėje tarnyboje buvo gerai išstudijavęs turkų papročius, jų kariavimo taktiką, net mokėjo jų kalbą.

Karinė Vienos kampanija, net ir triskart mažesnėmis už priešo pajėgomis, buvo labai sėkminga. Rugsėjo 12 d. prie Kalenbergo vietovės Jonas Sobieskis netikėtai puolė Vieną užblokavusius turkus. Kruvinas mūšis truko visą dieną ir baigėsi visišku turkų sutriuškinimu. Tarp žuvusiųjų buvo 6 pašos, o viziris Mustafa pabėgo į Belgradą ir buvo ten sultono įsakymu už skaudų pralaimėjimą nubaustas mirtimi. Šaunia pergale J. Sobieskis išgarsėjo visoje Europoje, buvo poetų liaupsinamas kaip Europos skydas. Popiežiui valdovas nusiuntė turkų stovykloje rastą žalią vėliavą, o kariams išdalino karo grobį – maišus su kavos pupelėmis. Nuo tada ir mūsų krašto meno bei mokslo žmonės pamėgo kvapnųjį gėrimą. Žinoma, ir astronomai, kuriems kava teikia žvalumo naktiniuose stebėjimuose.

Gdansko astronomas Janas Hevelijus (1611–1687), sudarydamas naują tikslesnį žvaigždžių atlasą, jame pavaizdavo Sobieskio skydą su lotynišku kryžiumi. Priskyrė žvaigždynui keletą 4-ojo ryškio žvaigždžių, nustatydamas jų tikslias koordinates. Beje, valdovas padėjo astronomui atstatyti gaisro suniokotą observatoriją. Šiandien astronomai žino, kad Skyde yra keletas labai įdomių objektų: keli padrikieji ir vienas kamuolinis žvaigždžių spiečius, daug tamsiųjų debesų. Be to, ten – viena šviesiausių Paukščių Tako sričių, vadinama Skydo žvaigždžių debesiu.

Kaimyninė Lenkija šiuos metus yra paskelbusi Jano Hevelijaus metais, pažymint garsiojo astronomo gimimo 400 metų sukaktį. Jo nuopelnai mokslui – tikrai įspūdingi: Mėnulio paviršiaus darinių įvardijimas ir pirmasis mėnlapis, 4 atrastos kometos ir jų aprašymas, kintamosios žvaigždės Miros stebėjimai, šiaurės bei pietų hemisferų atlasai. Astronomija Hevelijui buvo tik aistringas pomėgis, šiaip jis buvo sėkmingas pirklių miesto aludaris. Turėjo dvi žmonas, abi Kotrynos ir abi buvo labai uolios astronominių stebėjimų talkininkės. Apie tai galima pasiskaityti neseniai mūsų knygynuose pasirodžiusioje Eriko Valšo knygoje „Žvaigždžių medžiotoja“.

Lankantis Gdanske būtina pamatyti įdomų paminklą Janui Hevelijui, o keliaujant pro Varšuvą, reiktų stabtelti karališkajame Vilanovo dvare, – ten Janas Hevelijus su Vilniaus universiteto auklėtiniu Adomu Kochanskiu ant rūmų sienos įrengė puikų saulės laikrodį.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.