0

Gelmėse mano aptikę didžiules dinozaurų laikų salas

lapkričio 24, 2011 Neįprasti reiškiniai ir įvykiai, Pasaulyje

Giliai Indijos vandenyne mokslininkai mano aptikę nuskendusias senovės žemyno, menančio dinozaurų laikus, dalis.
Du fragmentai, vadinami mikrokontinentais, gali būti likę iš tų laikų, kai Indija, Antarktida ir Australija buvo vieno superkontinento, vadinamo Gondvana, dalis, rašo nationalgeographic.com.

Kartografai šias plokštes vadina Auksiniu drakonu ir Batavijos povandeniniu kalnu. Tačiau daugiau apie jas žinoma nelabai daug, išskyrus jų buvimo vietą – maždaug už 1,6 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Perto, Australijoje.

Norėdama užpildyti skyles, tarptautinė mokslininkų komanda neseniai tyrė jūros dugną ir ėmė pavyzdžius iš 2,5 tūkst. metrų gylio. Tai, ką mokslininkai aptiko, juos nustebino. Vietoj įprastų bazalto uolienų, randamų jūros dugne, jie ištraukė granito, gneiso ir smiltainio gabalus. Paprastai tokios uolienos aptinkamos žemynuose.

Kai kuriuose šių pavyzdžių buvo ir fosilijų, teigė komandos narė Joanne Whittaker, Sidnėjaus universiteto Australijoje jūrų geofizikė.

„Gana akivaizdu, kad šios dvi plynaukštės yra maži Gondvanos fragmentai, likę nuo to laiko, kai Indija atsiskyrė nuo Australijos“, – aiškino ji.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad plynaukščių paviršius yra plokščias, o tai rodo, kad jos virš jūros lygio buvo pakankamai ilgai, kad jas paveiktų erozija.

Tačiau tyrinėjimus tęsiant tapo aišku, kad plynaukščių fizikinės savybės svyruoja ir pagal aukštį kinta nuo 1 tūkst. metrų iki 2,5 tūkst. metrų žemiau paviršiaus. Tai reikštų, kad aukščiausia plynaukštė virš ją supančios gelmės iškilusi iki 4,6 tūkst. metrų.

Fragmentuose aptiktos fosilijos – jūrų dvigeldžiai, tam tikri moliuskai, rodantys, kad šie organizmai gyveno sekliame vandenyje, o ne sausumoje.

Gyvūnų aptikta ir gilesniuose plynaukščių regionuose, tačiau ne aukščiausiose viršukalnėse, kurios kažkada galėjo būti salomis. „Tai sunku pasakyti. Tačiau mes tikrai į kažką žvelgiame“, – teigė J. Whittaker.

J. Whittaker su kolegomis taip pat bando sulyginti uolienų nėginius su aplink esančios vietovės, povandeninės Vakarų Australijos ribos, geologiniais bruožais. „Tai gali padėti tiksliai nustatyti, iš kurios tiksliai vietos šios mažos Gondvanos dalys atkeliavo“, – kalbėjo ji.

Apie tai, kaip maždaug prieš 130 mln. metų suirus Gondvanai susiformavo Indijos vandenynas, žinoma labai nedaug, pridūrė mokslininkė.

Dalis šio suirimo istorijos taip ir liks nežinoma, nes Gondvanos dalis, kurioje dabar yra Indija, vėliau susidūrė su Azija.

Map of the 'Gondwana Link' in South western Australia.

„Indijoje, atitinkamos uolienos dabar greičiausiai neatpažįstamai sugrūstos kur nors Himalajuose“, – sakė J. Whittaker.

Tačiau atsakymas į klausimą, ar šiose plynaukštėse kada nors riaumojo dinozaurai, priklauso nuo to, ar jos kada nors driekėsi aukščiau jūros lygio ir jei taip, kada.

„Kas žino. Šiuo momentu viskas yra įmanoma“, – tvirtina J. Whittaker.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.