0

Žemaitijos piliakalnių viršūnėse laužavietės dar rusena

gruodžio 6, 2011 Paveldas

Pavakarė, lapkričio ūkanos skandina Žemaitijos horizontus. Kelias veda ten, kur vasarą grožėtasi įspūdingomis panoramomis. Nuo Medvėgalio, Bilionių, Šatrijos, Sprūdės kalnų.

Norisi žvilgsniu palytėti tolius, kurie jau liko be vešlios žalumos, vandenų mėlio. Ir atsisveikinti ilgam žvarbiam tamsiajam laikotarpiui. Nykiai, bespalvei žiemai.

29-ame senojo Žemaičių plento kilometre nuo Kryžkalnio Bilionių gyvenvietė ir piliakalnis yra dešinėje kelio pusėje.

Nuo Klaipėdos iki Švėkšnos (Šilutės r.) atvykstame per pusvalandį, nuo čia suksime link Kvėdarnos ir Laukuvos(Šilalės r.). O už jos – dešimt kilometrų iki landšaftinio istorinio draustinio, Medvėgalio (aukštis-234 m.virš jūros lygio) kalno.

Pakeliui užsukame į Švėkšnos grafų Platerių parko centrinę alėją, kuri veda į „Genowefos“ vilą ir saugomą gamtos paminklą, šimtametį ginkmedį. Ji nustebina išretėjimu. Ten, kur augo dešimtys išlakių medžių, styro tik nulyti, lapais apkritę kelmai.

„Tai vasarą praūžusio viesulo padariniai. Stichija išlaužė, o vietos žmonės ir seniūnija išvartas sutartinai ir stebėtinai greitai iki miestelio šventės išpjovė ir alėją bei visą parką nuo jų išvalė. Dabar štai čia jau auga pasodintų jaunų medelių eilės “, – sakė sutiktas praeivis.

Ir dar vienas Švėkšnos miestelio centre iki šio rudens čia neregėtas akcentas nustebino. Istorinėje akmens grindinio aikštėje pakeleivį verčia sustoti naujai iškilęs paminklas. Jis skirtas krepšiniui. Beje, pastatytas vienoje gretoje su knygnešiams skirta skulptūrine medžio arka.

Skaitome po arka akmenyje iškaltas seniai mirusių žmonių pavardes. Nesuabejojame jų įamžinimo prasme – juk vardan lietuvybės išsaugojimo carinės Rusijos priespaudos metais jie rizikavo savo gyvybėmis ir sveikata. Nešė uždraustas maldų ir pasaulietines knygas bei spaudą per sieną iš Karaliaučiaus krašto, kur jos buvo spausdinamos, į Lietuvą. Žandarai šaudė ir gaudė, trėmė į Sibirą… Bet ėjo kiti, nešė šviesos žiburius tėvynėn.

Bet kam ant pjedestalo čia pat – krepšinio kamuolys? Įamžintas žaidimas? Juo labiau – tais metais, kai Lietuvoje vykusio Europos čempionato varžybose net į finalą sava komanda nepateko?

„Todėl, kad Švėkšnoje labai gilios sporto tradicijos, mūsų seniūnija turi stiprią krepšinio komandą „Meška“. Užsukite į „Viesulo“ kavinę, jos savininkas Antanas Martinkus ten sukaupė ir eksponuoja per dešimtmečius Švėkšnos gyventojų laimėtų ir išsaugotų sportinių apdovanojimų muziejų. Ten pasotinsite valgiu kūnus ir smalsumą žingeidumu. Šis verslininkas paauglystėje yra tapęs jaunučių ieties mėtymo Lietuvos čempionu“, – sako praeivis.

Ir išties baro pasienis nukabinėtas praėjusio šimtmečio vidurį liudijančiais sporto trofėjais, nuotraukomis, čia eksponuojamos ir šalies bokso čempiono V.Pužo pirštinės. O Švėkšnos ir jos apylinkių grožis, užfiksuotas 20-yje didžiulių fotografijų, darytų iš viršaus skrendant oro balionu – tai gyva šių dienų istorija. Ją pakelės baro interjere sukomponavo švėkšniškis V.Marcinkevičius.

…Bet kelias veda pirmyn, link Kvėdarnos, už jos – link Laukuvos ir Bilionių piliakalnio.

Ant jo – vėjo kiaurai košiama aikštė, dangstomės gobtuvais galvas, bet negalime nesigrožėti po debesų marškomis rudeniškuose ūkuose skendinčiais toliais. Ežerokšniai, pelkynai, nustabarėjusios ganyklos, kelias, vedantis per Aukštagirę link Medvėgalio. Jis – už 7 kilometrų.

Nuo Bilionių kalno atsiveria kerinti panorama, jai jaukumo suteikia piliakalnio papėdėje renovuota etnografinė Jono Rupšlaukio sodyba, architektūrinis paminklas. Nors dūmai iš jos kamino nerūksta, niekas pakeleiviui durų neatidaro, bet sužvarbėliai kalno viršūnėje gali drąsiai patys ugnį susikurti ir apšilti. Prie įrengtos laužavietės keliautojų laukia netgi paruoštų sausų medinių pliauskų rietuvė. Tai – saugomos teritorijos prižiūrėtojų rūpestis tais, kurie atvyksta pažinti(ir pamilti?) šį kraštą.

Tas pats – ir ant Medvėgalio. Užkalbiname porelę, kopiančią į kalną, o vietiniai jaunuoliai sako – „tai mūsų romantikos paieškos, kai šalta, ūkanota ir žemė be spalvų, trauka į šias mitais apgaubtas didingas vietas vis tiek nedingsta. Laužui, žinome, malkų rasime, ten visad jų padėta“.

Medvėgalio pilis rašytiniuose šaltiniuose minima 1316 metais. Kryžiuočiai jos gynėjus palaužė 1329 metais, tada pilis buvo sudeginta. Rašytiniai šaltiniai liudija, jog apie šį piliakalnį sukurta ir iš lūpų į lūpas buvo perduodami net 25 padavimai.

Viename iš padavimų teigiama, jog per ilgai trukusią kryžiuočių apgultį pilies gynėjams kartą ėmė stigti maisto. Nuo gresiančio bado žemaičių vadas tikėjosi žmones išgelbėti, paprašęs Šatrijos pilies karių pagalbos. Bet nė vienas iš Medvėgalio pilies gynėjų nepanoro žengti į rizikingą kelią, vedantį per pakilusius pelkynų vandenis. Tik juo galima buvo apeiti kryžiuočių apsiausties postus.

„Medvi galem“, – pasakiusios dvi vaidilutės. Ir, vado džiaugsmui, naktį nusileidusios šlaitais žemyn, pasikaišiusios sijonus, apčiuopomis basomis kojomis susiradusios kūlgrindą, perėjusios seklumą, pasiekusios sausumą ir nužygiavusios iki Šatrijos. Leties broliai žemaičiai netrukus atėjo į pagalbą, atmušė kryžiuočius, atvežė duonos. Deja, Medvėgalio pilies gynyba vėliau vis tiek buvo palaužta. Bet nuo „Medvi galem“ neva ir buvo piliakalnis Medvėgaliu pavadintas.

Bilionių legenda – taip pat mįslinga. Vietiniai žmonės rodė Šventpelkę, kuria prateka Rungys, spindi Burkalės ežerėlis. Jie girdėjo, jog švedai jame nuskandino auksinį stalelį ir aukso kėdes, todėl net ir rudeniškoje lapkričio prietemoje jo akis ryškiau už kitų vandens paviršių spindi.

Tiems, kas dar suka ratus link Varnių regioninio parko ir kitų lankytinų Žemaitijos vietų, patartume būtinai užkopti ir ant Sprūdės kalno.

Šią vasarą jis buvo įspūdingai įrėmintas atnaujintais laiptais, o viršūnėje aplink ugniakurą ratu išdėliota didžiulių riedulių grandinė. Ant kiekvieno jų iškaltos aplinkinių kelių schemos ir nurodyti atstumai iki gretimų kalvų – piliakalnių, alkakalnių ir kitų saugomų istorinių ir gamtos paminklų.

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.