0

Kūčių vakarienė: ritualas, turintis terapinę galią

gruodžio 20, 2011 MEDICINA, Psichologija, tradicijos ir papročiai

Daiva Janavičienė.//

Kūčių vakarienės metu nėra svarbu tik pamaitinti ligonį. Svarbiau sukurti sielą pakylėjančią aplinką, kurioje gera dalintis ir išjausti artimo meilę.

Gyventojos M. Sinkevičienė ir E. Lešinskienė dalijasi Kalėdaičiu

Tokie įprasti dalykai, kaip balta staltiesė, serviruotas gražiais indais stalas, galimybė naudotis peiliais – detalės, kurios įgauna išskirtinę reikšmę Kūčių vakarienėje dalyvaujantiems psichikos negalią turintiems ligoniams.

„Pasijaučiau reikalinga Dievui“ – prisimena savo įspūdžius iš vakarienės viena iš vakarienėje dalyvavusių ligonių. Tai ir kiti patyrimai skatina tęsti tradiciją.

Pranešimas konferencijoje ir jo priešistorė

Spalio mėnesį Klaipėdos universitete vykusioje konferencijoje „Kūrybiniai metodai reabilitacijoje“ vienas pranešimas buvo skirtas Kūčių vakarienės terapinei galiai. Kokybiniu tyrimo metodu atlikusi tyrimą Birutė Krikščionaitytė pristatė savo patirtį, kai 2010 metų Kūčių vakarienei su dėstytoja Jūrate Sučylaite į pastarosios namus pakvietė sunkia psichikos negalia sergančius ligonius. Klausant pranešimo, keistai ir neįprastai skambėjo prie mokslinės terminologijos priderinta ir pakylėta dvasiškai kasdienybė. Bet iš tiesų buvo labai įdomu. Po kurio laiko paprašiau dr. Jūratę Sučylaitę susitikti pokalbiui šia tema.

Psichikos ligoniai Jūratei – kasdienybė, nes ji yra jau daug metų yra profesionali psichiatrė, šiuo metu dirba Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos padalinyje. Bendrauti su  Dienos centrų pacientais ar klinikoje besigydančiais ligoniais jai tenka dažnai. Jūratės žodžiais tariant – Kūčios, Velykos – labai sunkus periodas psichikos negalią turintiems ligoniams. Vien todėl, kad tai – šeimos šventė. O daugelis šių ligonių yra vieniši, arba gyvena nedarniose šeimose, kuriose dėl įvairių priežasčių neatliekami tradiciniai Kūčių vakarienės ritualai. Daugelis ligonių atsimena, ar turi vaizdinius iš televizijos apie šių ritualų išskirtinumą, džiaugsmą, patiriamą jų metu… Artėjant šventėms tai jiems kelia stiprų nerimą, skatina ir taip būdingus nusivylimo savimi ir gyvenimu jausmus. Šį reiškinį Jūratė Sučylaitė pastebėjo seniai ir dar gyvendama Kaune  2000 metais ėmėsi iniciatyvos, pakviesdama pas save į namus ligonius, kurie norėtų prisijungti prie bendro Kūčių stalo, kartu išgyventi pakylėjimą bendraujant, apmąstant Rėdos kelią (paminint tradicinių Baltų tikėjimo papročius), kartu apmąstant krikščioniškas vertybes ir pagerbiant į pasaulį atėjusį Išganytoją. Pasakodama Jūratė pabrėžia, kad suburdama žmones kartu, griežtai  nesilaikoma vienos religijos krypties, improvizuojama, pagerbiant šviesos atėjimą, Vilties užgimimą, norą pasidalinti meile artimui.

Kūčių vakarienės su ligoniais tradicijos pradžia

Turėdama nemažai kasdienių rūpesčių ir įsipareigojimų, vienais metais Jūratė Sučylaitė prisiėmė pareigą pakviesti ligonius kartu susirinkti prie bendro Kūčių vakarienės stalo. Žinant, kad Jūratė gyvena tik su pagarbaus amžiaus mama, o ruošti tradicinius valgius gausiam svečių būriui, rūpintis stalo  serviravimu ir visai kitais Kūčių vakarienės organizavimo reikalais,  joms tikrai nelengva, belieka stebėtis šiuo pasiryžimu.  Atsirado norinčių pagelbėti, prisidėti, paimti dalį rūpesčių ir veikti kartu. Netikėtos pagalbininkės – kaimynės, paštininkė, pardavėjos.  Marijonų vienuolyne atsirado nedidelė salė šventai Kūčių vakarienei. Iš pradžių buvo planuota, kad prie stalo sės šeši neįgalūs žmonės, o sutartą dieną jų atėjo 20. Vakarienės metu   užėjo  šv. Gertrūdos bažnyčios rektorius, vienuoliai, palaimimo stalą ir nusistebėjo – tokia iškilminga vakarienė varguoliams. Jūratės žodžiais, sergantiems asmenims tai be galo svarbu – ne tik gauti pavalgyti, bet pajausti akimirkos šventumą, ritualo svarbą, išgyventi pakylėjimą.

Kitais metais ketinta Kūčių vakarienę surengti Kauno sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje „Prošvaistė“ Kaune, Jūratė ten norėjo dalyvauti tik kaip viena iš vakarienės dalyvių, apsiėmusi pasirūpinti ritualais prie parengto stalo. Bet Likimas norėjo kitaip. Kūčių dieną moteris, prisiėmusi Kūčių vakarienės rūpesčius, susilaužė koją. Paskambino Jūratei ir sako: „Norėjo ateiti 6 žmonės, aš negaliu jiems atsakyti. Būk gera, paskambink ir pasakyk, kad Kūčių vakarienės nebus“. Jūratė taip pasakyti negalėjo. Todėl apie pusiaudienį pradėjo organizuoti Kūčių vakarienę.

Tradicija tęsiasi Klaipėdoje

Gyvenimo keliai Jūratę atvedė į Klaipėdą, praėjo nemažai laiko ir vėl mintys grįžo prie Kūčių vakarienės tradicijos. 2010 metų pabaigoje ergoterapijos specialybės antro kurso studentė pažadėjo pagelbėti Jūratei ruošoje, mama pritarė tradicijų tęstinumui ir… į Kūčių vakarienę vėl susirinko psichikos negalią turintys ligoniai. Jūratė pasakoja, kaip sudėtinga tokią dieną pasikviesti talkininkų, – juk visi renkasi prie šeimos stalo. „Viena jau neprisiimčiau tokio įsipareigojimo –kartu su garbingo amžiaus mama ruošti vakarienę keturiems svečiams, kartu nuteikti pakylėjimui, bendravimui, vienas kito pajautimui per sunku. Su pagalba – kas kita. Birutė padėjo mano mamai rengti vaišes, aš serviravau stalą, kartu papuošėm butą. Nuėjau į artimiausią autobusų  stotelę pasitikti Kūčių vakarienės svečių. Kalbinant juos, paaiškėjo, kaip nerimauta, ar tikrai ateisiu jų pasiimti, o kartu tikėtasi ir laukta kažko viltingo“.

Jūratė akcentuoja, kad nėra svarbiausia pavalgydinti žmogų vakariene (deja, tai dažnai labiausiai sureikšminama kasdienybėje). Svarbu sukurti aplinką, kurioje siela džiaugiasi išgyvenimais. Kaip pasisakė Kūčių vakarienėje buvę svečiai, jie maloniai nustebo, kad kiekvienam buvo skirta serviruota vieta (čia yra peiliai, – paskui pasisakė vienas iš ligonių, – taip skyriuj nebūna). Degė žvakės, susėdę prie stalo kartu pamąstė apie ratu besisukantį pasaulį, apie tai, kodėl kūčiukai apvalūs ir kodėl mes jais dalinamės. Vietoj tradicinio šiaudo traukimo, Jūratė iš anksto parengė ilgas popieriaus skiautes su palinkėjimais javų vardu (Aviža tau linki gausaus stalo ir džiaugsmo, Rugys linki kad tu visada turėtum ne tik duonos, bet ir pyrago ir t.t.). Jūratei vadovaujant, svečiai palinkėjo gero vienas kitam ir aplinkiniams, pasidžiaugė užgimsiančia šviesa ir ateinančiu į pasaulį Jėzaus gimimu, pajautė dalijimosi vidine šiluma džiaugsmą.

Ne tik vakarienėje dalyvavę ligoniai, bet ir pagalbininkė Birutė sakė, kad šios Kūčios jos sielą išskirtinai pakylėjo, pragiedrino mintis, nuteikė viltingai… Po kurio laiko su ligoniais kalbėta, kaip jie jautėsi, kaip išgyveno ir kaip prisimena tą vakarą. Tarp ligonių pasisakymų yra tokių „pajaučiau, kad ir aš Dievui reikalinga“, „pajaučiau ramybę, buvo gera“, „smagu buvo pabūti kartu“. Netgi po pusės metų ligoniai prisimena tą ramybę , kurią jie išgyveno Kūčių vakarą, daugelis pasisakė, kad norėtų tokios tradicijos ir kitąmet. Kiti pastebėjo, kad jaukiai prisimena vakarienėje dalyvavusius žmones, kyla noras su jais bendrauti (tai yra išskirtinai didelė pažanga, nes psichikos ligoniams būdingas užsisklendimas, be to jie daug kartų buvo išgyvenę pažeminimą, gūžėsi, apmaudžiai krimsdamiesi, kad jie ne tokie, kaip kiti).

Rengiamasi šių metų Kūčių vakarienei

Šiais metais Klaipėdos universiteto Reabilitacijos katedros dėstytojai planuoja naują projektą, skirtą Kūčių vakarienės ritualams. Nenorėdami pažeisti Kūčių vakarienės šeimoje tradicijų, nutarė Kūčių vakarienę ligoniams šiemet rengti gruodžio 23 d. vienoje iš reabilitacijos institucijų Palangoje. Iš anksto paskelbta, kad neišvykstantys į šeimas Kūčių vakarienei ligoniai galės susirinkti bendram pasibuvimui. Kūčių stalui ir ritualinėms tradicijoms parengti jau atsirado pagalbininkų…

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.