0

Minčių analizė gelbėja ir sunkią valandą

gruodžio 9, 2011 Psichologija

Danutė Jonušienė („Gyvenimo būdas“)

Kaip padėti sau be vaistų, kai rankos dreba nuo nerimo, o galvoje sukasi mintys tik apie nelaimes, nesėkmę, sunkią ligą? Lietuvoje pradėtas taikyti naujas psichologinės pagalbos metodas tinka ne tik onkologiniams ligoniams, jų artimiesiems, bet ir į kitas bėdas patekusiems žmonėms.

psichologė Marija Turlinskienė. Foto R.Danisevičius.

Vilnietė psichologė Marija Turlinskienė, mokydamasi JAV gydytojo onkologo radioterapeuto Carlo Simontono sukurto pagalbos metodo, skirto vėžiu sergantiems pacientams, tarsi iš šalies stebėjo pati save. Pajusti, ką reiškia blogos mintys, gali kiekvienas žmogus, tereikia jam įsivaizduoti dviprasmišką situaciją.
Pasakojimą apie metodą, padedantį keisti mintis, Vilniuje įsikūrusio onkopsichologijos ir komunikacijos centro „Kraujas” specialistė M.Turlinskienė pradėjo nuo paprasto pavyzdžio.
„Įsivaizduokite, jūsų paauglio sūnaus nėra namie, o jau vėlus metas. Ką jaučiate? Tikriausiai nerimą, juk baisu, kad kas nors jam neatsitiktų.
Bejėgiškumas, neviltis, pyktis, kad vaikas nepraneša, kur yra – prieštaringų jausmų kamuolys dar labiau didina paniką”, – sakė M.Turlinskienė.
Todėl sugrįžus paaugliui jį norisi išbarti, aprėkti, pagrasinti, kad jeigu jis taip elgsis, daug ko neteks. O mintis, kad vaikas yra saugus, smagiai leidžia su draugais laiką, greitai numalšina tėvų nerimą.

Minčių analizė grąžina realybės pojūtį. Gal verta prisiminti, kad tai – ne pirmas kartas, kai nepilnamečio nėra namie ir jam nieko neatsitiko? Vadinasi, faktas, kad vėlų vakarą sūnaus nėra namie, gali būti skirtingai interpretuojamas. Nuo to priklausys ir žmogaus savijauta, ir elgsena.
Liūdni faktai yra gyvenimo dalis. Tačiau ne pats įvykis, o jo vertinimas priverčia žmogų susigūžti ir kentėti.
Iš tikrųjų žmonėms kelia nerimą ne tam tikri dalykai, o požiūris į juos.
Vadinasi, vienos mintys gali būti liguistos, klaidingos, nepagrįstos, o kitos – sveikos, teisingos.
Toks minčių skirstymas į liguistas ir sveikas gali būti taikomas įvairioms situacijoms, pavyzdžiui, nagrinėjant vaikų ir tėvų konfliktiškus santykius, suteikiant pagalbą sergantiems žmonėms, jų artimiesiems, mokant juos optimizmo sunkią gyvenimo akimirką.
Pasirodo, įprotis sveikai mąstyti gali būti ugdomas ir treniruojamas.

– Jau aštuonerius metus dirbate su sunkiais ligoniais. Kaip įmanoma keisti mintis? – pasiteiravau psichologės M.Turlinskienės.
– Jeigu esame įpratę daug metų mąstyti tik tam tikru būdu, keisti mąstymą nėra lengva.
Pavyzdžiui, žinia apie onkologinę ligą daugeliui žmonių kelia šoką, siaubą, nusivylimą, netgi apmaudą, nes iki šiol manoma, kad vėžys – mirties nuosprendis. Tokia nuomonė nėra pagrįsta, bet ji atlieka svarbų vaidmenį.
Ši ydinga mintis lemia žmogaus elgseną, priverčia jį blaškytis, jaustis bejėgį, niekam nereikalingą.Sutikime, vėžio diagnozės ligonis nebegali atšaukti, o pačią mintį apie tai jis gali valdyti.

– Pagal kokius požymius atpažinti, kad žmogus klysta?
– Mintis galima įvertinti pagal tam tikrus kriterijus. Ar ta mintis remiasi faktais? Ar ji mums padeda? Ar mintis saugo mano gyvybę ir sveikatą? Ar ji tik didina nerimą?
Ar mintis padeda siekti ilgalaikių tikslų? Ar padeda išvengti nemalonios situacijos, konflikto? Ar ji padeda jaustis taip, kaip aš noriu?
Jeigu bent į tris klausimus atsakome „Ne”, vadinasi, mūsų mintis nėra sveika, ji yra liguista.

Kitas žingsnis analizuojant mintis – užrašyti jas popieriaus lape. Kairėje pusėje surašyti mintis, kurios kankina, o dešinėje – kurios įkvepia viltį.
„Vėžys – mirtina liga, chemoterapija mane nužudys, aš greitai numirsiu”, – tokias frazes man dažniausiai rašo pacientai per pirmąjį susitikimą.
Sveikos mintys yra tos, kurias įmanoma pagrįsti. Pavyzdžiui, iš tikrųjų ne vėžys naikina organizmą, o organizmas stengiasi sunaikinti piktybines ląsteles, nes jos yra išsigimusios.
Chemoterapija šiuo metu yra vienas efektyviausių gydymo būdų, nes ji stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Baimė, kad taikant chemoterapiją bus šalutinio poveikio, taip pat nėra pagrįsta, nes įmanoma šį poveikį sušvelninti – gali būti papildomai skiriama vaistų nuo pykinimo, vėmimo.
„Vėžys mane valgo iš vidaus”, – tokia mintis gali būti, nors ji nesiremia jokia patirtimi ar faktais. Atvirkščiai, imuninės sistemos ląstelės naikina vėžines ląsteles, organizmas kovoja, tik jam reikia padėti.

Pajusti, ką reiškia blogos mintys, gali kiekvienas žmogus, tereikia jam įsivaizduoti dviprasmišką situaciją. Foto AP

Taigi kiekvieną mintį, kuri neatitinka sveiko mąstymo taisyklių, įmanoma pakeisti. Yra ir daugiau pratimų, padedančių keisti mintis.

– Ar tiesa, kad kai kurie pacientai tik susirgę praregi, ima skirti kur kas daugiau laiko sau?
– Girdėjau ne vieną išpažintį, kad liga privertė susimąstyti, keisti įpročius, išmokė džiaugtis tuo, kas yra.

Liūdna, bet tik susirgę kai kurie žmonės ima gyventi taip, kaip jie nori. Gyvendami šia akimirka, o ne praeitimi ar ateitimi jie jaučiasi laisvesni nei tie, kuriuos slegia atsakomybė, tam tikri įsipareigojimai. Taigi net ligos pamokos gali būti naudingos. Svarbu kasdien treniruotis mąstyti sveikai. Jei rytą žmogus paimtų popieriaus lapelį, kuriame surašytos sveikos mintys, ir jas perskaitytų, įprastų mąstyti pozityviai. Sveikos mintys po kelių savaičių taps automatinės.Taip valdomas protas. Pavyzdžiui, anksčiau įpratęs viską neigti, žmogus ima matyti daugiau teigiamų dalykų. Jo emocijos keičiasi – vietoj neigiamų atsiranda vis daugiau teigiamų.

– Kodėl prireikia psichologinės pagalbos ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems?
– Kol pacientas bendrauja su specialistu, jam yra lengviau formuluoti sveikas mintis. Grįžus namo į įprastą aplinką iš karto sumažėja pasitikėjimas savo jėgomis. Tai – natūralu.
Būna, ligoninėje pacientas jaučiasi gerai. Bet atėjusi į palatą jo motina pratrūksta raudoti: „Sūneli, kaip aš be tavęs gyvensiu?”
Ar verta taip elgtis? Ne, nes moters vaikas dar gyvas, jis yra gydomas, motinos mintys šioje situacijoje daugiau kenkia nei padeda.
Kartais su artimaisiais tenka dirbti ilgiau ir daugiau nei su pacientais.
Neretai artimieji jaučia kaltę dėl mylimo žmogaus ligos, beviltiškumą, juos drasko prieštaringi jausmai. Tai slegia, išsunkia energiją.

– Ar yra mokslinių duomenų, kad gera nuotaika padeda sveikti?
– Geros emocijos, ypač juokas, kai net ima skaudėti raumenis, stiprina organizmą.
Skaniai pasijuokus didėja imuninės sistemos ląstelių aktyvumas, jos pradeda aktyviau kovoti su liga. Vadinasi, žmogus greičiau sveiksta.
Organizmas nesugeba atskirti, kada juokas yra spontaniškas, nuoširdus, o kada – dirbtinis, todėl juoko terapija, kai žmogus sąmoningai pratrūksta juoku, taip pat yra veiksminga.
Amerikiečių žurnalistas Normanas Cousinsas sirgo nepagydoma sąnarių liga, skausmą pavykdavo numalšinti tik morfijaus preparatais.
Nusprendęs palikti ligoninę ir likusias dienas praleisti kuo linksmiau, jis namuose žiūrėdavo komedijas. Po kelių valandų jam pavykdavo užmigti be nuskausminamųjų.
Tada prabudęs ligonis vėl žiūrėdavo komediją, gaudavo dar vieną juoko porciją ir užmigdavo.Taip jam pavyko sumažinti vaistų kiekį.
N.Cousinsas Los Andželo universitete įkūrė juoko terapijos tyrimų skyrių. Juoko tyrinėtojui nugyveno 26 metais ilgiau, nei gydytojai prognozavo.
Žurnalistą 1990-aisiais pakirto širdies smūgis.

Kiekvieną mintį, kuri neatitinka sveiko mąstymo taisyklių, įmanoma pakeisti taip, kad ji remtųsi faktais, saugotų žmogaus sveikatą, padėtų išvengti konfliktų.

lrytas.lt

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.