0

Danų mokyklose – kalėdinės reformos mums ne naujiena

gruodžio 29, 2011 Šventės, Švietimas

Diena iš dienos, metai iš metų, siekiant naudos naujiesiems atvykėliams, Europos tradicijos, atrodo, turi išnykti. Vis stipriau įsitvirtinantys Europos žemėje atvykėliai kelia vis naujus reikalavimus, susijusius su jų tradicijomis.

Puikus to pavyzdys šįmet – Danija. Kaip rašo šios šalies laikraštis Jyllands-Posten, „Danijos mokyklos keičia savo kalėdines tradicijas tam, kad neįžeistų musulmonų vaikų. Jos priverstos nusilenkti vis didėjančiam musulmonų vaikų, lankančių Danijos mokyklas, skaičiui.“

Vienoje Kopenhagos mokykloje (Klostervængets) buvo pašalinti keli posmeliai iš kalėdinės dainos „Betliejuje gimė Kūdikėlis“, kad tik nesusidarytų įspūdis, jog bandoma atversti į kitą tikėjimą mokinius musulmonus.

„Mes turime būti atsargūs ir apsidraudžiame, kad nieko neįžeistume. Taigi, dainuojame tik atrinktas dainas arba pašaliname kai kuriuos posmelius, jei dainų turinys atrodo pernelyg religingas“, – tvirtina šios mokyklos direktorė.

Kitoje mokykloje (Møllevang) antrame pagal dydį Danijos mieste Orhuse direktorius nurodė muzikos mokytojui atrinkti tik tas dainas, kurios priimtinos musulmonams. Toks spendimas priimtas po to, kai mokyklos vadovybė sulaukė daugybės skundų iš tėvų musulmonų dėl to, kad mokyklos choras sudainavo „Štai Jėzus, vaikai“.

Dar viena mokykla (Nørrevang) Slagelsės mieste tiesiog atsisakė tradicijos Kalėdų sutikimą rengti miesto bažnyčioje, nes, kaip nurodė mokyklos vadovybė, „tai būtų nekorektiška kai kurių mokinių atžvilgiu“.

Šitie pavyzdžiai rodo, kad imigracija keičia danų tradicijas Danijos mokyklose. Yra aiškus konfliktas tarp krikščioniškų danų tradicijų ir didėjančio mokinių musulmonų skaičiaus.

Tuo tarpu Danijos vaikystės ir švietimo ministrė socialdemokratė Christine Antorini spaudai pareiškė, kad nereikalaus imtis jokių sankcijų prieš mokyklas, kurios atsisakė Kalėdų šventimo.

Pagal fr.novopress.info paruošė patriotai.lt


Pateikiant kaip pavyzdį danų kalėdinės reformos pobūdį, Lietuvoje matome atvirkčią variantą. Mūsų bažnyčiose vykstančiuose koncertuose tarsi nedraudžiama giedoti senovines lietuvių giesmes (pagoniškas), bet draudžia bet kokį šių giesmių paaiškinimą. Taip nutiko gruodžio 22 d. kalėdinių dainų koncerte Vilniuje, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Ansambliečiai buvo įspėti neaiškinti susirinkusiems žmonėms giesmių senųjų simbolių prasmės. Yra ir kitų liudijimų, kai miestelyje bažnyčia uždraudžia kalėdinį vaidinimą, nes ten nepadorūs pagonys vaizduoja vaidilutes, žynius, aukurus ir kitokias „nešvankybes“.

Tradicijas keičia ne tik musulmonai, greičiau jau krikščionys gauna atgal tai, nuo ko patys pradėjo ir taip uoliai tęsia iki šiol. O ką daryti baltiškos pasaulėžiūros lietuviams savo Lietuvoje, kai kiekviename viešame renginyje prie katedros lietuvių liaudies baltiškas folkloras yra neleidžiamas tos pačios krikščioniškos bažnyčios? Ką daryti, kai gimęs svetimas dievas kitoje šalyje įsitaiso sau namelį katedros aikštėje Lietuvoje ir vaikams pasakojamos ne lietuviškos pasakos, o Betliejaus išmįslas apie Dievą gimusį tvarte? O gal tai tik ženklas, kad tas, kas ateina per prievarta, pats ir užsitraukia sau tokį patį likimą?

© 2011, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.