0

DNR informacija teleportuojama

vasario 3, 2012 Alternatyvus mokslas

Gintaras Mikšiūnas//

Piotras Gariajevas – ko gero žinomiausias šios mokslo šakos atstovas abiejose Atlanto pusėse. Jis paskaičiavo, kad DNR molekulės, esančios chromosomų sudėtyje, gali būti apsuptos elektromagnetinės prigimties bangų. DNR molekulės geba suprasti savo kilmę ir mąstyti. Tokiu atveju vadinamos solitoninės bangos, “bėgiodamos po DNR grandinę, gali surinkti pilną informaciją apie chromosomų sistemos būklę ir pernešti (teleportuoti) šią informaciją už ląstelės branduolių ribų.

Savo ruožtu panaši informacija gali būti “nuskaityta” kaip egzogeninė taip ir endogeninė biosistemos atžvilgiu ir/arba elekromagnetinių laukų įtakoje, o tai sudaro lauko struktūras, kurios lemia biosistemų savęs reguliavimą laike ir erdvėje.

Kalbant apie genus, kurie užkoduoja baltymus, tai tokiam klasikiniam požiūriui banginėje genetikoje skiriamas labai nedidelis vaidmuo. Baltymus koduojantys genai sudaro tik mažą dalį DNR, kurie duoda “įsakymus” visam organizmui per RNR ir baltymus. Materialūs genai gali reguliuoti banginių genų lauko aktyvumą ir atvirkščiai. Tačiau virtualūs (banginėje būsenoje) esantys genai iš esmės lemia materialių fizikinę išraišką turinčių genų būklę. Matematinių gudrybių pagalba įrodžius DNR sugebėjimus skleisti solitonus, kurie savo ruožtu gali “nuskaityti” informaciją esančią visoje grandinėje, P. Gariajevo grupė, panaudojusi koreliacinę lazerinę spektroskopiją, pabandė eksperimentiškai atrasti solitonines bangas. Rašoma, kad bandymas pasisekė. Tiriant atskiestus ir pusiauatskiestus gyvybinės kilmės DNR tirpalus paaiškėjo, kad pereinant iš praskiesto į pusiau praskiestą būvį atsiranda nenutrūkstantys virpesiai. Laipsniškai pertrinant iš praskiesto būvio į pusiau praskiestą, mažėjant DNR fragmentų kiekiui, virpesiai palaipsniui išnyksta.

Kitaip tariant, gauti rezultatai patvirtino įtarimus, kad solitoninių virpesių atsiradimas DNR grandinėje įmanomas tik tuo atveju, kuomet egzistuoja kolektyviniai ryšiai tarp DNR grandinių, kurie yra labai svarbūs genomo funkcijoms. Svarbu ir tai, kaip vėliau paaiškėjo, ir iš eksperimentų, DNR yra labai jautri bet kokiems išoriniams faktoriams (pavyzdžiui mikrobangų spinduliuotei, kurią skleidžia ryšio įranga), poveikiams bei spinduliavimui. Mokslininkai netgi teigia, kad vaisiaus motinos įsčiose tyrimas ultragarsu nėra visai nepavojingas.

Galima sakyti, kad šiuo metu banginės genomo savybės jau yra įrodytos eksperimentiškai. Viename iš eksperimentų specialių įrenginių pagalba buvo “nuskaityta” vieno mikroorganizmo genetinė informacija, kuri buvo “perduota” kitam mikroorganizmui, pirmiausia 20 cm atstumo, po to 2 metrų atstumu. Kitame eksperimente pelėms buvo pašalinta skydliaukė. Vėliau joms lauko būdu buvo perduoti ką tik gimusių pelių skydliaukių informacija. Išoperuotosios pelės ir toliau gyveno.
Į genomą reikia žiūrėti, kaip į kvantinę sistemą, tuomet nebeliks paradoksų, kurie vis dėl to lieka aiškinant genomo banginę prigimtį elektromagnetinių bangų principu. Pavyzdžiui, jeigu tų pačių pelių grupė bus patalpinta įvairiuose kontinentuose, tuomet informacijos manai tarp baltymų vis viena vyks. Vadinasi ekeltromagnetinis principas čia bejėgis, pelės juk neturi palydovinių ryšio sistemų.

Žymus lingvistas Noamas Chomskis kartą pareikšė paradoksalią mintį: vaikas išmoksta savo protėvių kalbos todėl, kad giluminės sintaksinės konstrukcijos, sudarančios kalbos pagrindą, perduodamos iš kartos į kartą per paveldimumą. Chomskis tikėjo, kad egzistuoja universali gramatika, būdinga visoms pasaulio kalboms, todėl žmonės jas lengvai ir išmoksta. Bet tai dar ne viskas. Kaip vėliau paaiškėjo, iš kelių kalbų susidarančių žodžių-hibridų atsiradimas vyksta pagal formaliosios genetikos principus.

Remiantis matematiniais metodais, Amerikos mokslininkams pavyko nustatyti žmogaus kalbos ir vidaus kalbos (t.y. DNR grandinės kalbos) panašumą. Bet pats įdomiausias faktas yra tai, kad arčiausiai žmogaus kalbai yra vadinamoji tylinti DNR grandinės dalis. Manoma, kad būtent ši nebylioji DNR grandinės dalis ir yra biologinės simbolių kalbos pagrindas.
Banginės genetikos tėvai įsitikinę, kad DNR “kalba” ir žmogaus simbolių kalba – atlieka tas pačias funkcijas – valdymo ir reguliavimo. Visas skirtumas tame, kad šios dvi kalbos veikia skirtinguose išreikštuose fraktaliniuose lygiuose. DNR dirba organizmo lygyje, o įprastinė simbolių kalba – kvantiniame lygyje.

Teorijos apie DNR ir simbolių-ženklų panašumą teisingumą galima pagrįsti ne tik N.Chomskio lingvistikos atradimais, bet ir fraktalų teorija.

Remiantis genetine fraktalų teorija, lotyniškos ir graikiškos raidės ir raidžių junginiai – žodžiai sudaro fraktalines struktūras, panašias į tas, kurios susidaro DNR grandinėje. Keturios graikų abėcėlės raidės sutampa su DNR teksto raidėmis adeninu, guaninu, citozinu ir timinu.
Pagal fraktalų teoriją, DNR kvazikalba turi labai didelę žodžių-simbolių atsargą. Maža to, jeigu viename DNR teksto mastelyje tam tikra nuklidų seka sudaro frazę arba sakinį, tai kitame mastelyje ji pasiverčia į raidę ar žodį. Pavyzdžiui paprastoje genetinėje kalboje ketur-raidė amino rūgšties nukleidinėje abėcėlėje yra žodis, tačiau žymiai sudėtingesnėje baltymų kalboje su abėcėle iš 20 raidžių.

Teorijos autoriai mano, kad genetinis aparatas gali apsisaugoti ir nuo informacinių trukdžių. Kalbant apie eksperimentinius įrodymus, esmė yra tame, kad Fermio-Pasto-Ulano laukų generatorius gali sukurti ne tik kalbines rekomendacijas, bet ir išversti jas į suprantamą genetinei kalbai bangų forma.
Būtent tokiu būdu rusų mokslininkams pavyko pagreitinti tam tikrų augalų augimo procesą ir atstatyti kviečio sėklos genomą po radioaktyvaus suardymo. Į mintimis pakrautus kalbos kodus augalų genomai reagavo pilnai adekvačiai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba buvo naudojama rusų, graikų ar anglų. Operatorius perskaitė 3 minutes trunkančią kalbą ir padarė sėklų genonui poveikį, kurį galima būtų prilyginti 30 tūkst. rentgenų spinduliavimui.

Makso Plankto instituto (Vokietija-Austrija) mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad egzistuota išskirtinis informacijos raktinės dalies charakteris, užrašytas ir užrašomas, kaip chomosomų kvazikalba. Ir šitą kalbą praktiškai žino visi gyvi organizmai visatoje. Bet kokios gyvos būtybės chromosomų kontinuumas panašus į anteną, kuri priima ekzobiologinę informaciją. Be to ekzobiologinio signalo priėmimo režime, DNR molėkulės imituoja kvaziprotingą elgseną savo pačių solitoninių laukų lygyje. Spėjama, kad dėl ekzobiologinės informacijos, žemėje atsirado gyvybė.

Bet grįžkime prie DNR kvazikalbos. Be savo struktūros yra dar vienas genomo ir žmogaus kalbos bruožas omoniminis nevienareikšmiškumas. Mūsų kalboje yra žodžiai omonimai, vienodai rašomi ir vienodai skambantys, bet skirtingi pagal prasmę. Viskas priklauso nuo konteksto – fono, kuriame gali atsiskleisti tiksli omonimo prasmė. Genetinėje kalboje omonimija pasireiškia tame, kad iš trijų nukleidų, koduojančių amino rūgštį, du atitinka konkrečią aminorūgštį, o trečias – nebekoreliuoja su koduojama amino rūgštimi.

Tam, kad nepadaryti klaidos ir kad teisingai sustatyti amno rūgštis -raides baltymų žodyne, ribosomos, greičiausiai, kaip ir mes su omonimais veikiame pagal foninį principą: turint omeny savo eiliškumą, iRNR arba, kitaip tariant, jos kontekstą.

Kol kas tai tik spėjimas. Bet jis labai patrauklus, galvojant apie pritaikymą. Foninio principo taikymas reiškia realią galimybę suprasti, kodėl onkogenai ir imunodeficito virusai kartais organizme pradeda veikti be jokios aiškios išorinės priežasties. Banginė genetika medikams padėtų greičiau nustatyti ligas ir paskirti tinkamą gydymą. Kas žino, jeigu žinios šioje srityje bus gilinamos ir toliau, gal būt žmogus galės išsiversti ir be tradicinės medicinos, nes galės gydytis tuo pačiu būdu, kaip ir susirgo – mintimis.

Šaltiniai iš planeta.moy.su/, kvantinemagija.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.