2

Astralinės kelionės (1)

vasario 6, 2012 Neįprasti reiškiniai ir įvykiai

Rūta Stasiulytė//
Kada tai nutinka?

Kadangi visi pateksime Anapilin, kiekvieno žmogaus sielai duota potencialių galių atsiskirti nuo kūno. Ir tai gali ivykti ne tik baigus gyvenimą. Daugybė žmonių , patyrusių klinikinės mirties būseną, atsigavę prisimena, kad buvo „išėję“. Kai kurie keliavo toliau nei patalpa, kur gulėjo jų bejėgis kūnas.

Palikti kūną galima ir kitomis aplinkybėmis. Sovietmečiu teko bendrauti su Kijeve gyvenusiu vyru, kuris atvykdavo į Lietuvą pasidalyti sveikos gyvensenos patirtimi. Sveikuoliu ir ekstrasensu šis žmogus tapo kovodamas su kraujo vėžiu. Išleistas iš ligoninės į namus beviltiškos būklės, jis nutarė nieko neprarasiąs, gal net pasveiksiąs, jei 40 parų badaus. Vieną dieną, būdamas labai išsekęs, pats nepajuto, kaip „išėjo“ iš kūno ir „kybodamas“ palubėje stebėjo savo varganą , ligos ir bado nualintą sielos buveinę…

Atsiskirti nuo kūno galima ir nesergant. Yra žmonių, kurie sąmoningai bando užčiuopti ar netyčia įvaldo „išėjimo“ iš kūno  mechanizmą. Lengviausia tai padaryti turint ekstrasenso galių. Tik jie toli gražu ne visuomet to siekia, nes savavališkai palikus kūną galima patirti įvairių nemalonių dalykų. „Išeiti“ iš kūno dažniausiai trokšta smalsuoliai, ypač manantys, kad anapus šio pasaulio jiems atsivers Dangus.

Viena mūsų tautietė, tragiškai žuvus artimiesiems, dėl dvasinio sukrėtimo tapo ekstrasense, bet pati to nesuprato. Ją apšvietė patyręs ekstrasensas. Jis šiai patikliai moteriai pasiūlė kartu pakeliauti „išėjus“ iš kūno. Mat palikti jį galima  padedant kitam žmogui. Moteris nelabai suvokė, kam ryžtasi, tad priėmė šį pasiūlymą. Mat, jai atrodė, kad „išėjusi“ iš kūno, ji galės pamatyti žuvusių artimųjų vėles. Ši viltis nepasiteisino, o visa kelionė paliko itin slogų įspūdį. Ir tai nennuostabu. Savavališkai palikus kūną patenkama ne į Dangų, o į vadinamąjį astralį. Tai arčiausiai mūsų esąs kitos būties klodus, kur itin gerai jaučiasi tamsos dvasios.

Astralyje dažnai susiduriama su priešiškumu ir pavojais. Tuo įsitikino ir amerikietis Robertas Monro, išgarsėjęs kelionių po astralį aprašymais.

Smalsus tyrėjas
R. Monro buvo didelės pelningos įmonės vadovas. Iš pradžių į jokį astralį jis nesiveržė. Tiesiog būdamas labai užsiėmęs ir trokšdamas dar didesnių laimėjimų versle, R. Monro nutarė išbandyti tada populiarų mokymosi sapne metodą. Rengiantis šiems užsiėmimams teko atlikti tam tikrus veiksmus. R. Monro buvo iš tų žmonių, kurie tiki tik tuo, ką gali pamatyti ar pačiupinėti, tad labai nustebo, kai ėmęsis naujos veiklos patyrė keistų, įstabių dalykų. Jis ėmė gilintis į neįprastus potyrius. Uoliai eksperimentuodamas su įvairiomis metodikomis vyras, pats to nesuvokdamas, lavino iš prigimties jam duotas dideles ekstrasenso galias ir netrukus savarankiškai aptiko „kelią“, vedantį sielą iš kūno.

Šiam racionaliam materialistui taip patiko atsiplėšti nuo įprasto trimačio pasaulio, kad jis troško kuo dažniau tai daryti. Jokie galimi pavojai R. Monro nebaugino. O viena iš realių grėsmių – būti gyvam palaidotam, nes sielai esant kitoje dimensijoje kūnas lieka be regimų gyvybės ženklų. Tačiau R. Monro išvengė šio pavojaus, nors jo kelionės į astralį buvo itin dažnos, ir jis tai praktikavo keliolika metų. Grižęs į kūną R. Monro nedelsdamas užrašydavo , ką patyrė astralyje. Vėliau šių kelionių įspūdžiai buvo atspausdinti.

Bus tęsinys

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (2)

 

  1. Raganius sako:

    Tai nėra retas reiškinys. Jis dar vadinamas OBE (Out of Body Eperience). Prieš kokį 5 metų jo tyrimui pagrindus, oficialiame moksle, padėjo Blanke. Jį ant šito užvedė užtikrintas OBE efekto įjungimas smegenų operacijos metu.

    Kas dėl Monro tai jis jau seniai įkūręs OBE tyrimo institutą tačiau nėra pripažintas, oficialaus mokslo. Kai kurie jo tyrimai labai įdomūs, gali liudyti fiziškai egzistuojant OBE. Skirtingai negu sako Blanke.
    Jis išleidęs tris knygas, kurias Lietuvoje būtų galima surasti rusų kalba.

  2. Algis sako:

    Pas mane šis gebėjimas yra nuo pat vaikystės, dar iki paauglystės ir paauglystės metu tai pavykdavo nedažnai, bet nesamoningai tai padaryti, tuo metu turėjau daug baimių ir matydavau sutikdavau ir matydavau visokių šlykštynių napusinių būtybių, kad ir būdamas jaunas esu išgyvenęs ir patyręs per savo esamą gyvenimą nemažai skaudžių išgyvenimų, bet kai užduoti klauimą kodėl tai vyksta, tai per tam tikrą laiką gauni ri atsakymus, bijojau mirti, atėjo laikas kai supratau, kad gyventi kurkas sunkiau negu mirti ir mirties nebebijau, galima sakyti, kad gyvenime nieko nebebijau galėčiau, bet ką padaryti, be jokios baimės, tik aišku išmintingai, kam bereikalo kvailai rizikuoti, paskutiniais metais, nes man dabar yr 34 metukai nekartą esu išėjas į astralą tiek samoningai ir nesamonigai ir tų šlykštynių jau nebesutinku ir jokių kolkas kitų būtybių nesutinku, kaip čia rašo, kad kūną savo stebi iš viršaus, na aš savajį mačiau ne pakibęs kažkur palubėj, o šalia stovėjau ir mačiau savąjį kūną susirietusį kūdikio pozoje ir netgi kai sugrįždavau tai toje pozoje ir pabuzdavau, bandydavau savo astralinį kūną apžiūrėti, tai tik pamatydavau elektriškai melsvą balkšvą švytėjimą ir daugiau nieko nei galūnio tik energiją, jeigu bandydavau kažką paiimti tai iš tos energijos susiformuodavo ranka, bet paiimti ar pajudinti daiktų neidavę, netgi dirban gamykloje naktinėje pamainoje taip suėmė prie pulto miegas ir staiga lyg atrodė, kad nubudau, opasirodė, kad išėjau į astralą, ir bandžiau kopjuterio pelę pajudinti irpasižiūrėti kokie procesai vyksta, bet nieko neįvyko, paskui astralo būsenoje supratau, kad aš astralinėje būsenoje ir reikia grįžti į fizinį kūną kurį pamačiau užsikniaubusį ant stalo ir tuoj nubudau tai va, ir po šei dienai kartais samoningai, o kartais ne pavyksta išeiti į astralą gan įdomi būsena iš dalies pavojinga jeigu turi baimių, nes baimėmis minta žemesnio astrlo būtybės kurias ir pritraukia žmogaus baimės, o kai nieko nebijai tai ir nesutinki tų būtybių tai kolkas tiek… :)

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.