1

Geriausiai protas veikia tada, kai jaučiame harmoniją

vasario 14, 2012 Alternatyvus mokslas

Gintaras Mikšiūnas//

Jeigu nuo mokyklos suolo vaikus mokytų meditacinių praktikų, kaip pažinti ir valdyti savo būsenas, tai mes senai būtume atsikratę tokių reiškinių, kaip alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, korupcija ir t.t.. Tačiau, kaip jau ne kartą buvo pastebėta, aklas ir nenorintis susivokti žmogus yra pats geriausias sistemos sraigtelis. Žmogus turi sunkiai dirbti tam, kad vakare galėtų pasižiūrėti serialą, Talk Show arba arba Europos taurę, nes uždarbio oriam ir pilnaverčiam gyvenimui jam vis viena neužtenka. Jis turi tikėti medicina, TV žiniomis, politikais, sirgti ligomis ir daryti nusikaltimus. Antraip jis sistemai nereikalingas.

Tuo tarpu atlikti moksliniai tyrimai sako, jog tokia įprasto žmogaus vidinė ir išorinė būsena yra visiškai neefektyvi. Ji yra mirtinai pavojinga. Įvairių kontinentų ir tautų senosios dvasinės praktikos moko kaip pasiekti efektyviausias būsenas, kai žmogus tampa darnoje ir su savimi, ir su aplinka. Tada jis gali pajudinti kalnus. Apie tai kalbėjo visi didieji dvasiniai mokytojai. Nesenai Niujorko universitete buvo iš naujo atrasta ir įrodyta ši fundamentali tiesa: ramybės ir harmonijos būsenoje žmogaus smegenys veikia efektyviausiu režimu.

Yra daug įvairių būdų kaip tokias būsenas pasiekti, bet dažniausiai žinios apie tai Vakarų pusrutulyje nuo žmonių būdavo slepiamos tam, kad išsilaikytų socialinė piramidė: „aš žinau, todėl esu geresnis ir galiu valdyti, o tu nežinai. Nusilenk arba mokėk man pinigus ir aš tau pasakysiu“.

Niujorko universitete profesoriaus Zoran Josipovic vadovaujama mokslininkų neurofiziologų grupė buvo atlikusi tyrimus su savanoriais iš Tibeto vienuolynų. Magnetinio rezonanso tomografais buvo tiriamos jų smegenys meditacinių praktikų metu.

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip dirba su žmogaus „vidine“ ir „išorine“ veikla susiję smegenų neuronų tinklai ir kaip vyksta persijungimas tarp šių dviejų funkcijų. Šio tyrimo metu paaiškėjo anksčiau mokslo neigtas, tačiau dvasininkams visais laikais žinomas faktas. Tuo momentu, kai vienuoliai pasiekdavo „harmonijos su savimi ir pasauliu“ būseną, sąmonė vienu metu dirba net dviem režimais. Protas vienodai efektyviai analizuoja tiek išorines, tiek vidines patirtis. Nors anksčiau buvo manoma, kad meditacija yra grynai vidinė žmogaus veikla.

Tokias būsenas nuo seniausių laikų naudoja ne tik vienuoliai, bet ir asmenys praktikuojantys įvairius kovos menus, specialiųjų tarnybų kariškiai, sportininkai.

Vadinamosiose alfa būsenose žmogus gali priimti analizuoti informaciją, kuri ateina per 5 juslių kanalus. Tuo pačiu metu jis priima ir vertina informaciją, kuri ateina kur kas anksčiau ir greičiau iš „vidinių pasaulių“ arba iš vadinamųjų „laukų struktūrų“. Todėl aplinkiniams susidaro įspūdis, kad žmogus iš anksto žino kas įvyks ir likus kelioms sekundėms iki įvykio, priima teisingiausią sprendimą ką daryti.

Kaip išsiaiškino profesoriaus Zoran Josipovic vadovaujami neurofiziologai, tuo metu, kai žmogus užsiima įprastais darbais, veikia smegenų centrai, atsakingi už „išorinę veiklą“. Kai tik žmogus pasineria į ramybės būsenas, kai jis niekuo neužsiėmęs, ilsisi, atsipalaidavęs, tada išorinės veiklos smegenų centrai nueina į antrą planą, bet kartu pradeda dirbti tos smegenų sritys, kurios atsakingos už vidines patirtis, nuojautą, intuicija. „Vidinis“ tinklas labiau atsakingas už žmogaus sąmoningumą.

Mokslininkai padarė išvadą, jog smegenys gali veikti abiem režimais tuo pačiu metu. Tai yra pati efektyviausia žmogaus būsena ir jį įsijungia tada, kai žmogus ima jausti harmoniją ir vienybę su pasauliu. Tuomet informacijos srautai „iš išorės“ sinchronizuojasi su tuo, kas ateina „iš vidaus“.

Pirma sąlyga, siekiant atstatyti sveikatą – tai mokėjimas atsipalaiduoti, ilsėtis, išlaikyti ramybę, teigiama daugelyje šaltinių, kurie pataria, kaip naudoti įvairias meditacines praktikas. Rytų išmintis sako: „atsipalaidavimas yra gyvenimas, o įtampa yra mirtis“. Budistų vienuolynuose naujokai pirmiausia mokomi atsipalaiduoti arba kristi.

Daugelis žmonių net nesusimasto, kodėl vaikai, kurie labai dažnai krenta nuo įvairiausių aukštumų ir daiktų, patiria mažiau kalų lūžių, negu suaugę. Tai susiję ne tik su lankstesniais vaikų kaulais. Iš tikrųjų priežastis yra kita. Suaugę žmonės dažniausiai būna įsitempę, o vaikai – atsipalaidavę. Juk vyresni žmonės nuolat kažkur bėga, lekia, jie tai – praeityje, tai ateityje. Jie yra nuolatiniame strese, problemų sprendime.

Kas yra atsipalaidavimas? Tai tokia būsena, kai žmogaus energija niekur nejuda, nei į ateitį, nei į praeitį. Ji yra čia ir dabar. Jūs pasineriate į jos šilumą. Kalnų ežero paviršius ramus. Jūs esate ištirpę savo energijoje. Tai ir yra relaksacija. Atsipalaidavimo nebūna tik kūno prote, kuris nuolat kažkur bėga.

Esant bet kurioje situacijoje galima stabdyti laiką, mėgautis esamu momentu ir daugiau nieko nenorėti. Galima pasyviai stebėti arba grožėtis įvairiausiais dalykais. Bet kurioje sudėtingoje situacijoje galima prisiminti ramius gyvenimo periodus arba naudotis įvairiomis kvėpavimo technikomis, atsekti ir pertvarkyti per ankstesnę gyvenimo patirtį įgytas automatines reakcijas, kurios kaip taisyklė ir būna pagrindine kliūtimi į ramybę. O vidinė ramybė ir yra raktas į efektyvią veiklą ir tai ką dabar daugelis ezoterikų vadina 5 išmatavimu.

Kaip sakydavo Buda, mes galime tam tikram laikui palaidoti savo praeitį, nes ji jumis nesirūpina. Mes galime bet kada sustabdyti laiko bėgimą ir tapti laimingais esamu metu. Jeigu pavyksta pasiekti pilną vidinį „ne darymą“, atsiranda tuščios galvos fenomenas. Tokiais atvejais žmogus apie nieką negalvoja, o tik stebi mintis, kurios įeina ir išeina. Stebėti mintis reikia taip, lyg sėdėtume ant upės kranto ir žiūrėtumėte į pratekantį vandenį.

Tačiau šiuolaikiniam žmogui be galo sunku pasiekti tokias būsenas. Bet visada galime pasirinkti: arba ramybė arba baimė ir toliau judėti šiais vektoriais. Gal kai kam patinka jausti baimę, gal ji labiau užgrūdina, motyvuoja – viskam laisva valia? Bet jeigu pats esi išsigandęs ir bandai tokias savo nemalonias būsenas primesti kitiems (net ir „gera valia“), reiktų susimąstyti, ar neatimi iš kitų noro gyventi laimingai? Gal būt tai yra Visatos dėsnių nepaisymas, kurie sako, jog viskas sugrįžta.

Išguiti iš visuomenės stresą – užduotis nėra paprasta. Turbūt neįmanoma. Jei išimsi iš sistemos baimę, ar bus visi patenkinti? Nes baimė yra visos dabartinės socialinės piramidės pamatai. Vieni kitus gąsdiname ir galvojame, kad tai yra pats geriausias mokymo, motyvavimo ir gyvenimo efektyvumo katalizatorius.

Pasirodo moksliniai tyrimai rodo, jog taip nėra: vidinė ramybė ir harmonija su pasauliu yra efektyvesnė būsena už baimę ar nerimą ko nors negauti arba netekti.

Abiejose Atlanto pusėse vykdyti „universalaus kario“ projektai pasiekė aklavietę todėl, jog buvo išsiaiškinta: norint būti nemirtingu ir geru kareiviu, žmogus turi būti darnoje, vadinasi privalo atsisakyti ketinimų nužudyti kitą. O tai nėra suderinama su bet kokiais kariniais ar žvalgybiniais planais.

Kvantinis sąmonės šuolis, arba sąmonės perėjimas į kitą išmatavimą, apie kurį šiuo metu visi tik ir šneka, turėtų mus atvesti į „pasaulį“, kuriame nuolat jausime tą harmoniją su savimi ir aplinka. Niekas išėrėje nepasikeis. Medžiai bus tie patys, žolė – tokia pati žalia, bet požiūris bus kitoks. Kiekviename žolės daigelyje jausime save.

Tokia būsena žmogui nėra naujiena. Prieš daug tūkstančių metų mes tokie buvome. Jėzaus skelbiama „Tėvo karalystė“ yra ne utopinė teritorija ar kažkoks laikotarpis, kuris dar turi ateiti, o sąmonės būsena, kai jaučiama Vienybė ir Harmonija. Tada tarp minties, žodžio ir veiksmo galima bus dėti lygybės ženklą.

kvantinemagija.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (1)

 

  1. Ramūnas Labanauskas sako:

    Tai tiesa. Taip iš tiesų reikia gyventi.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.