0

Lietuviai emigracijoje susikūrė atskirą Lietuvą

balandžio 16, 2012 Lietuviai užsienyje

Spaudos apžvalga..
„Iš principo mums reikia keisti mąstymą, savo vidų. Visi nori vartoti, ir niekas negalvoja apie ateitį, niekas negalvoja, kad galima apsiriboti minimumu. Reikia tobulinti savo vidų.

Per materializmą, godumą nematome tikrųjų vertybių. Kol bus taip, nieko žmogus nesugalvos. Taip, mes prie katastrofos slenksčio. Jeigu nebus gauta finansavimo. O jo nebus. Belieka tikėtis stebuklo. Bet jų nebūna. Tai reikia gyventi kukliau. Pradėti taupyti. Ir pradėti reikia nuo Seimo. Ten vis sales remontuoja. Tai ten apšvietimas jiems prastas, tai jau nugyventa. Išeina milijonai. Mūsų bėda, kad ubagais būdami norime rodytis lordais“, – sako kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius. RESPUBLIKA
Lietuviai Airijoje susikūrė savo Lietuvą: kvartalai, parduotuvės, kirpyklos, siuvyklos, net teatras bei gydymo įstaigos lietuviškos. Naujai atvykusiam emigrantui čia neprireikia net anglų kalbos. Štai Airijos gyventojų surašymas parodė, kad tarp visų kitataučių lietuviai anglų kalbą moka prasčiausiai, nors ten yra treti pagal imigrantų populiaciją. Beveik 37 tūkst. lietuvių gyvena Airijoje – tokius skaičius atskleidė oficialaus Airijos gyventojų surašymo duomenys, paskelbti šių metų pradžioje. Airijos statistikos biuro duomenimis, per ketverius metus (nuo 2006 metais vykusio gyventojų surašymo) lietuvių Airijoje padaugėjo 48,9 proc. „ Mes susikūrėme čia savo Lietuvą“, – sako aštuntus metus Airijoje gyvenanti Lietuvių bendruomenės Majo grafystės skyriaus pirmininkė Daina Petrauskienė. Anot jos, naujai į Airiją atvykęs lietuvis kultūrinio šoko tikrai nepatirtų. Net verslą pradedantys emigrantai orientuojasi į lietuvių bendruomenę. RESPUBLIKA

Britų istorikas Richardas Butterwickas tvirtina, esą įtampos tarp lietuvių ir lenkų šaknys glūdi XIX amžiuje. Tačiau jis neabejoja ir tuo, kad abi tautos galėtų paieškoti teigiamų bendros praeities aspektų ir pagerinti pastaruoju metu pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Apie istorinį paveldą, tautų gimimą, jų panašumus ir skirtumus bei įsiliepsnojusius konfliktus – „Lietuvos žinių“ interviu su Richardu Butterwicku. „Įtampos priežastys, mano nuomone, glūdi XIX amžiuje, kai iškilo sąmoningos ir modernios lietuvių, lenkų ir baltarusių tautos su naujais politiniais lyderiais priešakyje. Lenkijos inkorporavimą į Rytus šios tautos patriarchai, tokie kaip Romanas Dmowskis, laikė didžiule istorine klaida. O lietuvybės architektai, tokie kaip Jonas Basanavičius, istorine klaida laikė lietuvių ir lenkų suartėjimą po Vytauto Didžiojo valdymo, kai valstybės reikalai ėmė sparčiai blogėti.taigi lietuvybė radosi ne tik kaip opozicija lenkiškumui, bet ir istoriniam lietuviškam-lenkiškam identitetui“, – sako britų istorikas Butterwickas. LIETUVOS ŽINIOS

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.