Baltų žinyčios vartai

0

Priežastys kodėl būtina sulietuvinti svarbiausias tarptautines valstybines sąvokas

viršaitis gegužės 6, 2012 Lietuvių kalba

Tomas Jonas Girdzijauskas//

Šių 123 tarptautinių sąvokų sulietuvinimas lietuvių valstybinėje, teisinėje, dalykinėje kalboje ir viešojoje erdvėje būtinas todėl, kad:

1. tarptautinių sąvokų paskirtis pagal patį apibrėžimą yra vartojimas tarp tautų, bet ne vartojimas tautos viduje. Šias sąvokas galbūt ir verta žinoti išsilavinimo dėlei, tačiau jos vartotinos tik bendraujant su kitomis tautomis arba tarp lietuvių – tik esant būtinybei. Tačiau vartojant jas tautos viduje jos neša reikšmių sumaištį, nes jų tiksliosios giliosios reikšmės (žodžių šaknys) nėra pasąmoniniu lygmeniu savaime aiškios didžiąjai tautos daliai, o ypač – vaikams ir seniems žmonėms. Iš tikrųjų šių sąvokų įsileidimas į platų vartojimą yra lietuvių tautos istorinė klaida.
2. tai lietuvių išlikimo ilgalaikis, toliaregis, rikiuotinis (strateginis) ir tautinio (nacionalinio) saugumo lygmens klausimas. Nė viena save gerbianti, stipri ir išmintinga tauta nesileis užkariaujama žiniomis (informaciškai) ir protiškai (intelektualiai). Jei tauta pradeda naudoti svetimžodžius (su visa pagarba atitinkamoms tautoms) tautos imtuvės dvasia (mentalitetas) sunyksta. Svetimžodžiais tautos persiima iš silpnumo ir pasyvumo, dėl išminties ir toliaregiškumo stokos. Svetimžodžių plitimas yra išnykimo ir susimaišymo su kitomis tautomis požymis (simptomas) ir nieko bendra neturi su pažanga. Taip svetimžodžiai tarnauja komunikavimo su kitomis tautomis greičiui ir kokybei, tačiau tuo pačiu metu tautą padaro pažeidžiamą. Net jei tarptautiškumas kaip toks tarkim yra pažanga, tai tauta privalo daryti dvigubą kokybinę pastangą (žingsnį) mokindamasi iš tarptautiškumo ir globalumo turiniu, bet savo kalbą (formą) privalo išsaugoti ir atnaujinti (šiuolaikinti).
3. Naujadarai ir išradingumas (inovacijos) – neatsiejami. Naujadarų kūrimo metu žadinama pati tautos kūrybiškumo esmė ir atvirkščiai – kūrybiškumą lydi naujadarų kūrimo būtinybė (pvz. taip yra fizikos moksle). Atradimai, naujovės, išradingumas ir naujadarai yra neatsiejami. Kuriant naujas lietuviškas sąvokas gaivinamas pats giliausias lietuviškas išradingumas ir kūrybingumas, minčių gavyba/kasyba (idėjų generavimas). Tai savitos, ypatingos ir išskirtinės mąstysenos išlikimo ir sustiprinimo tautoje reikalas. Jei nėra kuriami naujadarai – mokslas ir protavimas nustoja vystytis. Tas pat ir su visa tauta.
4. lietuvių kalba yra ypatinga savo savybėmis ir savo senumu, tai puikiai žino viso pasaulio kalbininkai. Mūsų kalba yra objektyvus viso pasaulio turtas, o ne mūsų šiuolaikinės kartos asmeninė trumpalaikė užgaida ar teisę ją sunaikinti. Jei mes tingime kurti naujadarus (atsisakyti svetimybių) dėl savęs ar savo ateities (atžalų), tai privalome ją išsaugoti dėl visos žmonijos. Todėl išsaugojimui ir naujinimui turime naudoti ne tik lietuviškus pajėgumus, bet pritraukti visus lietuvių kalba besidominčius kalbininkus ir jų pasiūlymus iš viso pasaulio.
5. romėniškai-graikiškos tarptautinės sąvokos nėra tarptautinės, jei griežtai kalbant. Pasaulį sudaro milijardas kinų, milijardas indusų ir milijardas musulmonų, kurie nenaudoją šių sąvokų, nes turi savo sąvokas.
6. šiuo metu mūsų naudojamos neva tai tarptautinės sąvokos savo pobūdžiu (forma) jau yra nekonkurencingos jei žiūrint plačiai globaliai ir toliaregiškai. Vakarų civilizacija yra nueinanti nuo istorinės scenos ir sudaro tik ⅕ žmonijos. Be to kinų – indų – musulmonų (apskritai rytų) pasaulis šiuo metu visapusiškai ir tam tarpe ūkiškai kyla. Neužilgo Kinijos ūkis (ekonomika) taps pirmu pasaulyje nustumdamas JAV į antrą vietą. Musulmonai neužilgo sudarys daugumą Europoje gyventojų skaičiumi. Taigi ilgalaikiškai strategiškai žiūrint romėniškai-graikiškos “tarptautinės” sąvokos pasmerktos ir nueis nuo scenos. Mes naudojame Romos ir Graikijos mirusių imperijų uodegą.
7. Vakarų visuomenės dvasia ir mokslas pastatytas ant romėniškai-graikiško dvasinio palikimo yra doroviškai (morališkai) nusilpę. Tai matome iš dabartinės vertybinės maišaties ir didžiulių bankinių problemų. Visuomenės iš kurių mes gavome šių sąvokų palikimą užmigo ant laurų, palūžo doroviškai nuo gerbūvio, pertekliaus, todėl išnyko fiziškai, o mes jų sąvokas naudojame kaip neva tai šiuolaikines arba moksliškas, naudojame išnykusių tautų palikimą kaip neva tai pažangą (protėvių palikimas ne visada yra vertingas besąlygiškai). Romėniškai-graikiškų civilizacijų paveldėtojos Graikija ir Italija bei visa Europa miršta demografiškai, jų vertybės yra sąmyšyje ir šias žemes šiuo metu tyliai užkariauja kinai ir musulmonai. Vakariečių vertybės, mąstysena (mentalitetas) ir sąvokinis aparatas yra susiję ir persipynę kaip vienas mazgas. Jie privalo būti išstumti atgal už lietuvių informacinės erdvės ribų. Tai vienas svarbiausių rodinių (strateginių) informacinės kovos uždavinių.
8. šias sąvokas skatina vartoti nelietuviškos kilmės Lietuvos piliečiai (su visa derama pagarba jiems kaip kitų tautų atstovams).
9. 1992 metų LR Konstitucijoje (dabartinėje) vartojamos keturios dažniausiai pasitaikančios sąvokos yre keistinos visų pirma, nes jų dvasinis (moralinis) turinys yra išsikvėpęs, nes visa dabartinės valdžios samprata (modelis, paradigma) iš esmės yra žlugęs lietuvių akyse, pasitikėjimas valdžia yra labai žemas. (skaičius po žodžio rodo pasikartojimų dažnumą Konstitucijoje):
   1. Respublika 290
   2. Konstitucija 140
   3. Prezidentas 95
   4. Ministras 43

Todėl būtina skelbti visos tautos mastu jaunimo varžybas (konkursus), kurių metu bus kuriama tūkstančiai naujų lietuviškų sąvokų, duodami rimti atlygiai (prizai) ir geriausios sąvokos įvedamos į vartojimą.

Tai vienas iš svarbiausių ilgai tyrinėtų ir grynintų idėjų talkos siūlymų.

Kokiais lietuviškais žodžiais pakeisti bent šiuos 4 svarbiausius valstybinius tarptautinius žodžius iš  1992 metų LR Konstitucijos? Šie tarptautiniai žodžiai atsikartoja dažniausiai (skaičiai rodo preliminariai kiek minimum kartų kartojasi)

Respublika 290 pvz: Valstybė Laisvavaldystė
Konstitucija 140 pvz: Įstatymynas 10 įsąkymų
Prezidentas 95 pvz: Valdovas Valdytojas
Ministras 43 pvz: Valdytojas, tarnas, Vykdytojas.

Visi 123 žodžiai

archeologijos

asociacijai

autonomija

bankas

bazių

biudžetas

biurokratizmo

centrinis

cenzūra

civilinėje

dekretą

demobilizacija

Demokratija – pvz: daugumos valia

denonsuoja

deputatu

dezinformacija

diplomatiniu

diskriminacijos

disponavimo

efektyvesnio

ekonomine

epidemijos

federacines

finansai

formuojamos

funkcijas

garantijas

generalinė

herbas

hercogystė

himnas

informacija

iniciatyva

institucija

integracija

interesas

interpeliacija

invalidumas

juridinis

kadencija

kampanija

kanceliarija

kandidatas

kanonas

kolizija

komercija

komisija

komitetas

kompetencija

konkretumas

konstatavimas

Konstitucija 130 (com statuto)- pvz: didysis įstatymas

kontinentinis

kontrolė

koordinuoti

kritikuoti

kultūra

mandatas

medicina

ministerija

ministras

mobilizacija

momentas

monopolizuoti

moralė

motyvuoti

norma

objektas

oficialiai

organizacija

Organas – pvz: kūno dalis

Parlamentas – pvz: aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos organas.

partijai

pedagoginis

pensija

plebiscitas

policijos

politika

Preambulė – pvz: svarbi įžanga

prezidentas

principais

proceso

profesine

programa

Projektas – pvz: parengtinis sumanymas

prokuroras

propaganda

punkte

radiacini

rangus

rasė

ratifikuoti

Referendumas – pvz: visuotinė liaudies apklausa

regioninėse

registravimas

reglamentuoja

reguliuoja

rekomenduoti

religija

reputacijos

Respublika (273)- pvz: viešuomenės daiktas

rezidencija

rezoliucijas

rezultatu

šelfas

socialine

solidariai

speciali

specialybe

sportas

statusas

statutas

streikuoti

struktūra

subjektai

suformuluota

technikos

telefonu

telegrafo

teritorija

terminui

tradicijas

universaliose

Komentaruose pasiūlykit tinkamus žodžius ir jūs

2012 gegužė, AsLietuvai.org, Londonas

© 2012, viršaitis. All rights reserved.