Baltų žinyčios vartai

0

Metų muziejininko vardas – etnologei J. Samulionytei

viršaitis gegužės 8, 2012 Muziejai

LMA valdyba 2011 Metų muziejininko vardą suteikė Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologei Janinai Samulionytei.Garbingą profesinį apdovanojimą muziejininkė pelnė už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą, rašoma pranešime spaudai.

Foto muziejai.lt

„Nuolat skatiname muziejininkų profesionalumą ir kūrybiškumą, – sako Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas-valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. – Siekdama įvertinti geriausiuosius, LMA 2004 m. įsteigė Metų muziejininko vardo nominaciją ir premiją, kuri kasmet Tarptautinės muziejų dienos – gegužės 18-osios išvakarėse – skiriama vienam, labiausiai pasižymėjusiam, šalies muziejininkui. Šiemet ji bus įteikta gegužės 10-ąją Rumšiškėse, muziejaus miestelyje Metų muziejininko vardo nominantės įrengtos parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ pristatymo metu“.

Janina Samulionytė 1975 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, įgijo istorijos bei istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojos specialybę. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Lietuvos liaudies buities muziejuje Buities skyriaus vyresniąja moksline bendradarbe. 1977 m. paskirta Buities skyriaus vedėja (1999 m. skyrius pavadintas Buities, verslų ir amatų skyriumi).

Muziejinio darbo tema: namų apyvokos daiktai, kurių didžiausią dalį sudaro indai, įrankiai, prietaisai maistui ruošti, apdoroti, laikyti, gaminti ir patiekti . Šia tema ekspedicijose renka etnografinę medžiagą, eksponatus, rengia naujas ekspozicijas, parodas, rašo straipsnius. Straipsniuose išsamiausiai tyrinėja valstiečių valgymo etiketą ir papročius, valgymo ir gėrimo indus, stalo įrankius XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje.

J. Samulionytė aktyviai siekia, kad muziejaus eksponatinės vertybės būtų įamžintos elektroninėse laikmenose. Jos surinkta etnografinė medžiaga apie XX a. I p. lietuvių valgymo papročius, stalo indus ir įrankius bei įsigytos stalo indų fotonuotraukos (iš viso – 500 vnt. lapų etnografinės medžiagos) buvo suvestos į elektronines laikmenas.

J. Samulionytė namų apyvokos ekspozicijas įrengė 11 muziejaus sodybų. Ekspozicijose ji stengiasi parodyti, kad eksponatai ir su jais susiję papročiai padeda atskleisti žmogaus dvasinį gyvenimą. Dzūkijos sektoriuje Musteikos sodyboje įrengta Dziedų – mirusiųjų minėjimo ekspozicija.

Jos aktyvią mokslinę veiklą apibūdina arti trisdešimties straipsnių įvairiose knygose, mokslinių publikacijų rinkiniuose, plačiam skaitytojų ratui pasiekiamoje literatūroje. Straipsniuose ji atskleidžia daikto – eksponato „gyvenimą“, nes kiekvienas iš jų turi savo gyvenimą ir likimą. Tyrinėja naują temą apie svaigųjį gėrimą – anodiją. Lietuvoje dabar labai populiari kulinarinio paveldo tema. J. Samulionytė parengė ir atspausdino mokslinį straipsnį „Pašvitinio kulinarinis paveldas“ (2011).

J. Samulionytė buvo parodų „Aukštaičių ir dzūkų vestuvės“ (1994–1996), „Pinti daiktai praeityje ir dabartyje“ (1999–2000), „Pinti daiktai praeityje ir dabar“ (2000–2001), eksponuota Vilniuje „Aulos“ galerijoje), „Oninių vaišių stalas“ (2005), „ Pirty pirčiausia“ (2010), „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ (2011) koncepcijų autorė. Parengė pirmąją muziejaus virtualią vardadienių atvirukų parodą (2009). Parodose J. Samulionytė stengiasi parodyti ne tik taikomąją, bet ir apeiginę eksponato funkciją .

J. Samulionytė kartu su kolegomis parengė Velykų (1990), Oninių – rugiapjūtės (2009), amatų, darbų ir pramogų (2010 m.) muziejaus švenčių koncepcijas.

lrt.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.