Baltų žinyčios vartai

0

Pažintis su muziejais.Pasvalio krašto muziejus

viršaitis gegužės 13, 2012 Muziejai

Muziejus

Pirmasis muziejus Pasvalio krašte – 1965 metais įkurtas Pasvalio rajono visuomeninis kraštotyros muziejus. Jis buvo prie Pasvalio parko –1918-1940 metais veikusios pradinės mokyklos mediniame vienaukščiame pastate.

Vieni iš ryškiausiųjų tokio muziejaus kūrimo iniciatorių buvo pasvaliečiai – kraštotyrininkas Antanas Stapulionis ir mokytojas istorikas Juozas Velžys.

1991 m. lapkričio 29 dieną rajono Tarybos sprendimu įkuriamas Pasvalio krašto muziejus. Nuo to laiko iki šiol tvarkomi, klasifikuojami surinkti eksponatai, rūpinamasi jų rinkimu. Daiktiniai eksponatai iš viso buvo renkami apie 30 metų, spaudiniai, fotonuotraukos – gerokai trumpiau.

1997 m. pradžioje muziejui parinktas nustojusio veikti kino teatro pastatas, iš esmės rekonstravus jo vidų. 1998 m. rugsėjo viduryje įrengta Krašto muziejaus ekspozicija.

Geologija

Muziejaus geologinė ekspozicija –  unikali  ir vienintelė ekspozicija Šiaurės Aukštaitijos regione.

Tai gausi mineralų, uolienų, augalų ir gyvūnų fosilijų pavyzdžių kolekcija, atspindinti ne tik Pasvalio rajono, bet ir kitų Lietuvos vietovių žemės gelmių sandarą.

Lankytojai prie geologinės ekspozicijos supažindinami  su mūsų krašto geologine sandara, pačiais seniausiais eksponatais, kurie yra tarsi jungiamoji grandis tarp senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties.     Juk jau senų senovėje žmonės naudojosi įvairiais Žemės gelmių turtais – darbo įrankius, ginklus, papuošalus gamino iš titnago, lauko akmenų, molio, gintaro, kiek vėliau – iš pelkių geležies rūdos – limonito.

Visos uolienos skiriasi savo susidarymo sąlygomis, sudėtimi, cheminėmis savybėmis. Atsižvelgiant į tai, uolienos yra klasifikuojamos į atskiras grupes.

Remiantis uolienų ir mineralų klasifikacija, sudaryta muziejaus geologinė ekspozicija. Ją ruošiant talkino, konsultavo, dovanojo daug vertingų eksponatų – muziejaus bičiulis, ilgametis Šiaurės Lietuvos žemės gelmių tyrinėtojas, gamtos mokslų daktaras, geologas Eduardas Vodzinskas (1928-2002).

Pagrindiniai ekspozicijos skyriai – kristalų formos, mineralai, uolienos, gyvūnų fosilijos, augalų fosilijos.

Ekspozicijoje turime nemažai mineralų pavyzdžių. Gausiausia – silikatų kolekcija, kurioje yra  ir brangakmenių bei dekoratyvinių akmenų, labai gražiai derančių su giminingais ir mūsų rajone randamais šios grupės mineralais.

Pasvalio krašto geologinis savitumas – po kvartero periodo nuogulomis esanti aktyvioji zona – gipsingos uolienos bei su jomis susiję karstiniai procesai. Visa tai atsispindi ekspozicijos grafiniuose prieduose bei unikaliame gipso pavyzdyje, kuriame aiškiai matomos šios uolienos tirpimo žymės.

Vertingi eksponatai – augalų ir gyvūnų fosilijos. Tai uolienos su išlikusiomis kadaise gyvenusių gyvūnų ir augalų liekanomis. Fosilijos randamos nuosėdinėse uolienose, ypač klintyje ir duoda žinių apie gyvūnus ir augalus, gyvenusius prieš milijonus metų.

Ekspozicijoje taip pat pamatysite lietuvišką naftą, Anykščių kvarcinį smėlį, Baltijos gintarą, trilobito fosiliją bei kitus vertingus eksponatus, kurių yra daugiau negu 200 šimtai.

Etnografija

Etnografijos ekspozicijoje pristatomi daiktai, susiję su senojo Pasvalio krašto kaimo gyvenimu. Lankytoją pasitinka senojo liaudies meno šedevras – puošnus stogastulpis.

Pristatomi XIX – XX a. žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, liaudies meno pavyzdžiai. Lankytojas susipažins su svarbiausiais kaimo verslais: žemdirbyste (javų, linų auginimas), gyvulininkyste, bitininkyste.

„Žmonių ir bičių draugystė – sena. Bitininkui ji yra darbas ir poilsis, o medus visiems – ir maistas, ir vaistas“, – šiais žodžiais pasitinka bitininkystės stendas. Eksponatų kolekcija nėra gausi, bet Pasvalio apylinkėse pavyko surasti svarbiausius šio amato įrankius: medsukį, dūminę ir dumples, spietinę, narvelį bičių motinėlei, medinius indus medui ir ypač įspūdingą medinį švirkštą spiečiui nutupdyti. Akį traukia bitininko Povilo Samuolio iš vaško nulipdytos figūrėlės. Eksponuojama ir tikrai vertinga teorinė literatūra: dar 1809 m. Varšuvoje išleista lenkiška knygelė „Mokslas apie bites“ bei 1908 m. Tilžėje spausdinta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos „Bičių kningelė su daugeliu ambrozėlių“

Žemdirbystė – nuo senų laikų pagrindinis pasvaliečių verslas. Molinga žemė čia garsėja derliais. Muziejaus ekspozicijoje susipažinsite su žemdirbio metų veiklos ciklu, rodančiu ilgą ir sudėtingą rugio kelią nuo sėjos iki duonos kepaliuko ant stalo. Tai vadinamasis duonos kelias, pristatomas dar ir tautodailininko drožiniais. Eksponuojami kraštiečių naudoti mediniai plūgai geležiniais noragais – kadaise traukiami arklių jie raikė vagą po vagos. Toliau – pagrindinis sėjimo įrankis sėtuvė, paprastai pinama iš šiaudų grįžčių. Naujojo derliaus nuėmimas – tai sunkus, bet ypač efektyvus darbas pjautuvu. Eksponuojami mediniai spragilai, skirti kitam etapui – išdžiovintų javų kūlimui, taip pat fuchtelis – įdomus įrenginys grūdams vėtyti, naudotas ūkininko Jeronimo Petrausko 1937-1950 metais, be to, didžiulis iš medžio kamieno skobtas lovys grūdams supilti.

Muziejuje turėsite retą progą išmėginti malūnininko amatą – autentiškomis akmeninėmis girnomis susimalsite saujelę grūdų.

Paskutinis duonos kelio akordas – kepimas – ekspozicijoje pristatomas tešlai maišyti skirtu duonkubiliu ir medinėmis ližėmis, ant kurių padėtą duonos kepalą šeimininkė šaudavo į krosnį.

Pasvalio kraštas tradiciškai buvo vienas linininkystės lyderių Lietuvoje. Tą lėmė derlingos žemės, nors, smarkiai žemę alinančius linus senoliai sėdavo toli gražu ne pačiuose derlingiausiuose plotuose.

Mūsų muziejus kviečia susipažinti su pristatomu lino keliu: nuo sėjos iki lininių apdarų. Eksponuojamas medinis kūlimo velenas, karštuvai linų galvutėms atskirti, linų pluoštui šukuoti skirti šepečiai mediniais ir geležiniais nagais, priebrukas, bruktuvė. Įdomus ir vertingas medinis mintuvas linų stiebams laužyti.

Ekspozicijoje pamatysite vargiai kur besutinkamą šiais įrankiais senoviškai apdorotą linų pundelį.

Kol pagaliau prieiname verpimo ratelių kolekciją, o nuo jos – prie audimo staklių, kuriomis darbščiosios mūsų krašto audėjėlės išaudė nepakartojamo grožio audinių.

Etnografijos ekspozicijoje svarbią vietą užima muzikos instrumentai. Vertingiausias – Adolfo Ganinio (1920-1999) gamintas smuikas, kurio stygas dar visai neseniai virpino pats meistras. Įdomūs eksponatai yra beržo tošies ragas ir būgnas.

Nemačiusieji susipažins su mandolina, medine kontraboso „pussesere“ basetle, o užmiršę prisimins kaip atrodė senosios armonikos, radijo imtuvai ar iki pat 1973 m. naudotas „smetoninis“ patefonas.

Ekspozicijoje įrengtas XIX a. pab. – XX a. I pusės aukštaičių gryčios kambario interjeras. Seniausia čia – 1881 m. pagaminta kraičio skrynia. Šalia jos – trijų durų spinta ir autentiškai paklota lova, tarsi kviečianti atsipūsti po dienos darbų.

Kas suskaičiuos, kiek kartų užaugino vaikiškas lopšys, keleto šeimų Puodžių kaime naudotas 1925-1967 metais?

Čia pat ir pagrindinis moterų darbo įrankis, lietuviškos trobos simbolis – audimo staklės. Puikūs jomis išausti audiniai užpildė eksponuojamą vieną iš XIX a. kuparų.

Lankytojas tikrai užtruks prie unikalaus dviračio mediniais ratais arba didžiulio fotoaparato.

Etnografijos ekspozicijoje pristatomi senoviniai buities reikmenys, staliaus, kalvio ir kiti įrankiai.

Įdomi Pušaloto gyventojo Jurgio Šidagio padovanotų eksponatų istorija. Net 12 metų (1947-1959) jis slėpėsi nuo tremties savo namų slėptuvėje, apie kurią žinojo tik žmona ir vaikai. Ten piešė, drožė, meistravo. Šiandien J.Šidagio darbais – medžio drožiniais, gintaro karoliais, margučiais – grožisi ir stebisi muziejaus lankytojai. Paslaptimi dvelkia paskutinės Pasvalio būrėjos Albinos Ferzigienės (1885-1986) kortos, puošnumu patraukia lauknešėlis, 1935 ar 1936 m. nežinomo kalinio nupintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Ekspoziciją pagyvina fotografijų stendai. Viename jų įamžintos tarpukario kraštiečių gyvenimo akimirkos: krikštynos, laidotuvės, šventės, išleistuvės į Ameriką, kitame – kaimo verslai ir amatai: šienapjūtė, kūlimas, kalvių ir batsiuvių darbas, pieninės ir kepyklos vaizdai.

Didžioji etnografijos rinkinio dalis sukaupta Pasvalio rajono ribose ir fragmentiškai atspindi mūsų krašto kaimo materialinę kultūrą.

Archeologija

Pasvalio krašto muziejuje yra ekspozicija, skirta rajono archeologijai. Čia eksponuojami radiniai nušviečia savitą Šiaurės Lietuvos ir Pasvalio krašto praeitį nuo seniausių laikų iki valstybės susikūrimo. Ekspozicijoje – 114 eksponatų.

Pirmieji žmogaus pėdsakai rajone aptikti ties Pumpėnų gyvenviete – tai akmens amžiaus palikimas. Šį laikotarpį ekspozicijoje pristato įvairūs titnaginiai ir akmeniniai kirvukai, ypač vertingi laiviniai baltiškieji kovos kirviai, akmeniniai žemdirbystės kapliai. Iš 74 rajone rastų akmeninių kirvių muziejuje eksponuojama beveik pusė.

Apie žalvario amžių ekspozicijoje byloja Pasvalio rajone rastų, tačiau muziejuje nesančių radinių piešiniai. Iš jų paminėtinas Vaškų lobis (kirviai ir durklelis), taip pat Švobiškio, Kriaušiškių kapinynuose rasti akmeniniai kirviai.

Geležies amžiaus ekspozicija pati turtingiausia. Joje – archeologinių kasinėjimų metu aptikti radiniai. 1970-1971 m. archeologinės ekspedicijos darbavosi Daujėnų, Berklainių pilkapiuose, Kiburių senkapyje. Didžioji dalis čia surinktos III – XI a. medžiagos dabar saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, tad mūsų muziejus su tyrinėjimais supažindina fotografijomis: jose užfiksuoti kasinėjimų fragmentai, vertingiausi radiniai.

Geležies amžiaus ekspoziciją praturtino 1997 m. vykę Norelių senkapio, 2001 m. – Ąžuolpamūšės piliakalnio, taip pat Pamiškių senkapio žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu aptikti   VIII – XII a. radiniai: žalvarinės apyrankės, įvijiniai žiedai, segės, smeigtukai, keramikos šukės, kirviai, geležiniai ietigaliai ir peilis bei kiti. Lankytojo žvilgsnis neabejotinai sustos ties Manikūnėliuose rastu geležiniu kalaviju.

Archeologijos ekspoziciją pagyvina mūsų rajono archeologinių vietovių – pilkapių, alkakalnių, vadinamojo Lobių akmens – fotografijos ir, žinoma, vaizdai Migonių ir Ąžuolpamūšės piliakalnių, kurie saugojo kraštą nuo kalavijuočių skverbimosi iš Rygos pusės.

Pasvalio krašto archeologiniai radiniai rodo buvus gana artimus čionykščių žmonių ryšius su senaisiais Lietuvos pajūrio bei Žemaitijos gyventojais. O minėtame Daujėnų pilkapyje rasta daiktų, atkeliavusių net iš Romos imperijos provincijų.

Rajono bendroji ir kultūros istorija

Istorijos ekspozicija apima laikotarpį nuo Pasvalio miesto įkūrimo 1497 m. iki XX a. pabaigos. Simboliškai ekspozicija pradedama fragmentu iš 1497 m. gruodžio 6 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro rašto kunigui Jonui Grotui: „<…> Nutarėme įsteigti ir aprūpinti bažnyčią, esančią Trakų vaivadijoje, Upytės apskrities vietovėje, vadinamoje Pasvaliu <…>“. Viduramžių stiliumi parašytas tekstas nukreips Jus į Pasvalio miesto istorijos kelią.

Svarbi jame 1557 m. rugsėjo 14 diena – mieste susitinka dviejų valstybių valdovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Pasirašoma Pasvalio sutartis, kuria abi valstybės įsipareigoja bendrai kovoti prieš gręsiantį Ivano Rūsčiojo žygį. Lietuvos istorijoje visiems laikams liko sąvoka “Pasvalio taika”. Krašto muziejuje tai liudija nežinomo dailininko paveikslas Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą  Augustą  1557 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje gyvenančių iš Pasvalio krašto kilusių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas. Ši kraštiečių dovana – nepakeičiamas istorijos ekspozicijos ir viso muziejaus akcentas. Lankytojai gali pamėginti surasti Pasvalio miestą Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 m. sudarytame LDK žemėlapyje (fragmento kopija). Kantriausiems būtinai pavyks!

Pasvalys visada buvo svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių sukūryje. Kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII-XVIII amžiais niokojo švedų kariuomenė. Mieste buvo apsistoję Napoleono  kariuomenės daliniai. Neaplenkė Pasvalio ir 1863-1864 m. sukilimas. Sukilėliai čia kovėsi Antano Mackevičiaus būriuose. Ekspozicijoje sukilimas iliustruojamas fotografijose, kuriose užfiksuoti kovotojai, jų kasdienybė, žūties ir palaidojimo vietos. Dramatiška sukilėlio Juozo Paškonio šeimos fotokronika.

Ne mažiau įdomūs išlikę sukilėlių naudoti daiktai, dokumentai, tremties reliktai, religinio turinio knygelės ir ypač retas bei vertingas medalis sukilimo malšintojams. Norite sužinoti daugiau? Jums padės rajono schema, kurioje rasite sukilimo vadų pavardes ir karo veiksmų kryptis.

Spaudos draudimo gadynė, arba knygnešių laikai – tai tikras sąjūdis Pasvalio krašte. Abejojantiems vėlgi siūlome žvilgtelėti į rajono schemą – joje nelengva rasti vietos dar nors vienai pavardei. Juk net aštuoni mūsų krašte draudžiamas knygas platinę žmonės įrašyti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančioje Knygnešių sienelėje. Pasvalio kraštas buvo biržiečio Jurgio Bielinio ir Garšvių knygnešių draugijos veiklos įtakoje.

Kas geriau, jei ne knygos pristato tą laikotarpį. Didžioji dalis – Petro ir Antano Vileišių knygelės, duodančios kaimo žmogui ūkiškų patarimų.

Ekspozicijoje šalia knygų susipažinsite su autentiškais knygnešio Kazio Gumbelevičiaus spaudos įrišimo įrankiais, Stepono Povilionio svarstyklėmis, net 32 kartus Prūsijos sieną perėjusio P.Šėmbelio drožtu kočėlu, kitais knygnešių daiktais, fotografijomis,dokumentais.

1918-1940 m. laikotarpio ekspozicija atspindi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Pasvalio krašto savanorių kovas už laisvę, pasakoja apie žymius mūsų krašto politinius ir visuomenės veikėjus. Eksponuojami savanorių asmeniniai daiktai, ginklų dalys, fotografijos. Nemažai vertingų daiktų muziejui padovanojo savanorio Jono Nistelio artimieji. 1919 m. sausio 1-ąją  J.Nistelis su kitais devyniais savanoriais pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Kaip šio žygdarbio liudininkas eksponuojamas ženklelis, kurį J.Nistelis segėjo tą įsimintiną dieną stovėdamas garbės sargyboje.

Pasvaliečiai didžiuojasi nepailstančiu kovotoju už Lietuvos laisvę – Kaziu Škirpa. Kilęs nuo Saločių, tituluojamas pirmuoju savanoriu, drauge su J.Nisteliu kėlęs pirmąją trispalvę Gedimino pilies bokšte, K.Škirpa buvo Steigiamojo seimo narys, karininkas ir diplomatas, Birželio sukilimo organizatorius ir aktyvus VLIK‘o kovotojas emigracijoje. Muziejaus ekspozicijoje iš tolo akį traukia aukšti kareiviški K.Škirpos batai.

Girdėjęs įsitikins, o nežinojęs sužinos, jog pirmasis Nepriklausomybės kovose žuvęs karininkas – taip pat mūsų kraštietis: Antanas Juozapavičius, kilęs iš Vaškų valsčiaus, 1919 m. vasario 13-ąją žuvo ant Nemuno tilto Alytuje. Ekspozicijoje atskiras fotostendas skirtas Nepriklausomybės akto signatarams kraštiečiams – Kazimierui Bizauskui ir Jonui Vileišiui.

Lankytoją neabejotinai patrauks senojo Pasvalio fotografijos. Bent kiek miestą pažįstantieji pamatys, kaip per pastarąjį šimtmetį pasikeitė Pasvalys, jo gatvės, pastatai, žmonės.

Aukso amžių tuomet išgyveno pro miestą puškuojantis siaurukas, kurio istoriją šiandien pasakoja tik išlikusi geležinkelininkų atributika ir nostalgiją keliančios fotografijos.

Neabejotinai tragiškiausias XX a. tautos istorijos puslapis – rezistencija ir tremtys – neaplenkė Pasvalio krašto. Partizanai čia kovojo Algimanto apygardos ribose. Bene žymiausia asmenybė – Jonas Misiūnas-Žalias velnias, kilęs iš Valmonių kaimo Pasvalio rajone. Gimtinėje kovoti neteko, užtat jo pastangomis 1945 m. įkurta Didžiosios Kovos apygarda, kuriai pats vadovavo iki žūties 1947 m. Butyrkų kalėjime Maskvoje. Ekspozicija supažindina ir su kitais Pasvalio krašto partizanais, tokiais kaip žurnalistas Julijonas Būtėnas, Kazimieras Pažemeckas, Vladas Juozokas (Žaliosios rinktinės vadas) ar broliai Jonas, Juozas ir Steponas Masilioniai. Tragiškos lemties rezistentas ir poetas Bronius Krivickas-Vilnius – irgi mūsų krašto vaikas. Partizanų kasdienybė, nuolatinė įtampa ir likimai atsispindi gausiose fotografijose, asmeniniuose daiktuose ir ypač pogrindžio spaudos puslapiuose.

Ekspozicijos pasididžiavimas – rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinami Pasvalio krašto partizanų leidiniai ir vėlesnė pogrindžio literatūra.

1941 m. birželį ir po karo, į Sibirą buvo ištremta daugelis veikliausių mokytojų bei valstybės tarnautojų. Skaudi tremties tema ekspozicijoje išreikšta tremtinių parvežtomis ir muziejui dovanotomis fotografijomis. Ką jau kalbėti apie Sibiro šiaurėje ar Kazachstano stepėse skaitytas knygas, politkalinio Petro Astrausko Karagandos lageryje pasigamintą skustuvą.

Eksponuojami Vilhelmo Janiselio fotoaparatai, kuriais jis įamžino tremtinių kasdienybę.

Naują savo istorijos puslapį Lietuva paženklino 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktu. Pasvaliečiai kartu su visa tauta iškovojo ir gynė laisvę. Atgimimo istorijos ekspozicija gausiai iliustruota fotografijomis. Jose – Sąjūdžio mitingai Pasvalyje, eitynės miesto gatvėmis, pasvaliečių delegacija prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų 1991 m. sausį.

Ekspozicijos akcentas – kraštietės signatarės Rasos Rastauskienės (Juknevičienės) dujokaukė, naudota 1991 m. sausio 13-ąją  Aukščiausiosios tarybos rūmuose.

Krašto meno ir mokslo veikėjų panorama

Ilgai reikėtų vardinti garsius visoje Lietuvoje Pasvalio krašto žmones. Daugiau nei dvi dešimtys mokslininkų ir visuomenės veikėjų (Petras Avižonis, Bronius Grigelionis, Jonas, Vincas, Petras ir Antanas Vileišiai, ir kiti), keliolika rašytojų ir poetų (G.Petkevičaitė-Bitė, Eugenijus ir Leonardas Matuzevičiai, Mykolas Karčiauskas, Kazys Saja, Bernardas Brazdžionis, Jonas Mikelinskas ir kt.), aktoriai Regimantas Adomaitis, Viktoras Valašinas, Petras Venslovas. Visi jie užima garbingą vietą muziejaus ekspozicijoje: pristatomi atskiruose stenduose, kur eksponuojamos fotografijos, straipsniai ir knygos, rankraščiai. Visa tai pasakoja apie mūsų iškilius kraštiečius, jų ryšius su gimtine.

K.Sajos stende sudomins paskutinės, anot paties rašytojo, jo gyvenimo klumpės, o G.Petkevičaitės-Bitės – arbatinis, iš kurio arbatą gėrė rašytoja Žemaitė. Su mūsų kraštu artimai susijęs ir lietuvybės puoselėtojas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. 1884-1894 m. jis dirbo tvarkytoju Karpių dvare Joniškėlyje ir daug bendravo su G.Petkevičaite-Bite.

Nelieka be pagarbos Pasvalio krašto ir miesto garbės piliečiai, žinomiausi iš kurių – B.Brazdžionis, diplomatas Stasys Antanas Bačkis. Už labdaringą veiklą ir kitus nuopelnus rajonui bei jo žmonėms garbės raštais apdovanota 11 užsienio piliečių. Iš viso dvi dešimtys asmenybių įamžinta garbės lentoje ir fotoekspozicijoje.

Pasvalio krašto ryšiai su užsieniu

Pasvalio rajonas sėkmingai bendradarbiauja iš karto net su keletu užsienio regionų. Ryšiai plėtojami švietimo, sporto, turizmo, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Ilgametė draugystė, užsimezgusi dar 1991 m., sieja su Giotenės komuna Švedijoje, panašiai (nuo 1992 m.) bendraujama su Danijos Gundso komuna. Nuo 1999 m. palaikomi ryšiai su Iecavos savivaldybe Latvijoje, Vitrolio, Lievino miestais Prancūzijoje, o 2005 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Žory savivaldybe (Lenkija). 2008 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos Obernkircheno savivaldybe, norvegai – taip pat geri mūsų krašto bičiuliai. Specialiame stende eksponuojama šiuos užsienio ryšius atspindinti medžiaga: dokumentai (sutartys), fotografijos, dovanos, suvenyrai. Ši ekspozicija – tai modernaus ir europėjančio Pasvalio miesto veidrodis.

Pasvalio krašto muziejus

P.Avižonio g. 6, Pasvalys

pasvaliomuziejus.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.