0

Istorikus sudomino kareivinių radinys

gegužės 24, 2012 Archeologija, Istorija

Ivona ŽIEMYTĖ//
Prieš kelias savaites Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje demontuojant 1952 m. statytą buvusio karinės paskirties pastato pamatus, buvo atrastas dvidešimt vienas XIX a. vidurio – XX a. pradžios antkapinis paminklas, ant kurių iškalti užrašai byloja, jog jie buvo skirti Memelio aukštuomenės atstovams.

Klaipėdos universiteto teritorijoje atrasti XIX a. antkapiniai paminklai vertingi ne tik mūsų krašto istorikams.© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute susirinkę mokslininkai aptarė radinių istorinę vertę, pabrėždami, kaip brutaliai pokario metais sovietai elgėsi su senosios Klaipėdos praeities simboliais, išniekindami, sunaikindami viską, kas vokiška. Ypač nukentėjo konfesinis ir kapinių paveldas, naudotas ir kaip statybinė medžiaga. Rastieji antkapiai ne visi buvo įmūryti į kareivių gyvenamojo namo pamatus – kai kurie buvo suguldyti po grindimis. Dar rastas stelos fragmentas, kapinių metalas ir antkapinių lentelių šukės.
„Išvadą, jog antkapiniai paminklai stovėjo senosiose kapinėse mus leidžia labiausiai nustebinęs radinys – iš Alpėse randamo akmens padaryta apvali urna su kniedėmis. Ji buvo skirta miesto tarėjui, Švedijos garbės konsului, pirkliui Augustui Straussui ir jo žmonai. Iššifravus visus užrašus paaiškėjo, kad šie žmonės buvo mirę Šveicarijoje, bet palaidoti Klaipėdoje“, – sakė istorikė, docentė, daktarė Silva Pocytė.
Pasak istorikės, ant antkapių dominuoja vokiškos senųjų Memelio gyventojų pavardės – Meisonai, Michaelsonai, Masonai, Rauchai, o moterų nurodytos dar ir mergautinės. Tačiau yra ir anglišką, škotišką kilmę liudijančių pavardžių, liudijančių mūsų senojo miesto daugiatautiškumą. Kiekvienas antkapis gali papasakoti savo istoriją, nes ant jų išlikę ir palaidotųjų profesijos. Vienas įrašas byloja, kad paminklą Augustės Viktorijos mokytojui pastatė dėkingos gimnazistės. Matyti ir paminklų skulptorių pavardės, vienas jų – klaipėdietis Lygeika. Įdomu, jog kai kurie paminklai pagaminti Tilžėje ir Karaliaučiuje.
„Prieš keletą metų vieno namo pamatuose buvo rasta dar keletas antkapių – šaunu, kad žmogus, jį nupirkęs, buvo sąmoningas ir tai pavyko išgelbėti, šiuo metu antkapiai saugomi Mažosios Lietuvos isotrijos muziejuje. Žvelgdamas į šią kolekciją, manau, kad ją galima laikinai palaikyti šio muziejaus saugykloje. Senųjų kapinių teritorija bus tvarkoma, tad neabejoju, kad šie antkapiai turėtų sugrįžti į senąją vietą, architektai sukurs Atminties taką, galbūt – memorialą. Atėjo laikas atstatyti tai, kas be sąžinės graužaties buvo sugriauta“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Paminklai iškalti iš brangių nelietuviškų medžiagų: stambiagrūdžio marmuro, vulkaninės uolienos, labradorito, spindinčio vaivorykštės spalvomis ir granito.
Valstybės finansuojami Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai toliau tęs tiriamuosius darbus regiono kapinaitėse, kad ten atrasti reliktai suteiktų žinių apie senąsias krašto lokalines bendruomenes, jų tautinę sudėtį. Paveldosaugininkai paragino asmenis ir organizacijas, kurie griauna pokario metais Klaipėdoje ir visame krašte statytus pastatus ar ketina tai daryti, atkreipti dėmesį, ar jų konstrukcijose nėra išlikę istorinių Klaipėdos paveldo reliktų.

ve.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.