0

Mirė architektė restauratorė Birutė Gudynaitė

gegužės 30, 2012 Amžina Atilsi

Atsisveikinimas su architekte  Birute Gudynaite nuo gegužės 31 d. 15 val. šarvojimo salėje prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios Vilniuje, J.Matulaičio a. 3. Laidojama Antakalnio kapinėse birželio  1 d. Karstas išnešamas 15 val.

Visai nesenai Lietuvos nacionaliniam muziejui atstovaujančios architektė restauratorė Birutė Gudynaitė ir menotyrininkė Edita Povilaitytė parengė pranešimą apie senosios architektūros tyrimų ištakas Lietuvoje. Istorinių šaltinių, ikonografijos, statinių konstrukcijų, mūrų savybių tyrimai leidžia nustatyti architektūros objektų autentiškumą ir pagrįsti jų vertę paveldosaugos aspektu. Šis pranešimas buvo skaitomas Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyva kovo pabaigoje, kur įvyko Vilniaus istorijos ir architektūros tyrimams skirta mokslinė konferencija „Vilnius: tarp tikrovės ir vizijų“. Konferencijos dalyviai – archeologai, architektai, geologai, menotyrininkai, paveldosaugininkai ir kiti Vilniaus miestui neabejingi žmonės – turėjo galimybę susipažinti su naujausiais miesto mokslinių tyrimų duomenimis ir prisiminti šiai sričiai visą gyvenimą pašventusį architektą restauratorių Sigitą Benjaminą Lasavicką. Ir štai Birutės jau nebėra…

Baltai.lt kolektyvo ir skaitytojų vardu reiškiame gilią užuojauta artimiesiems ir ją pažinojusiems draugams.

architektė restauratorė Birutė Gudynaitė. Nuotrauką suteikė Edita Povilaitytė

Birutė Gudynaitė (g. 1953 m. spalio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos architektė restauratorė.
Biografija

Tėvas Pranas Gudynas. 1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1976–1983 m. ir 1984–2002 m. dirbo Paminklų restauravimo institute, nuo 1998 m. projektų vadovė, nuo 2002 m. Kultūros paveldo centro projektų vadovė.

Svarbiausi architektūrinių tyrimų, restauravimo ir pritaikymo projektai:[1]

Gyvenamojo namo Šv. Mikalojaus g. 13 Vilniuje, 1978 m.
Šv. Kazimiero g. 3, pritaikytas kavinei, 1979 m.
Rūdninkų g. 13, pritaikytas Paminklosaugos komisijai, 1990 m.
Pilies g. 26, 1995 m.
Užupio g. l pirmojo aukšto, pritaikytas kirpyklai, 1996 m.
Pirčių komplekso Tilto g. 17/4, pritaikytas Centrinei hipotekai, 2003 m.
Videniškių augustinų vienuolyno, pritaikytas bibliotekai ir muziejui, 2000 m.
Vilniaus senamiesčio 69 kvartalo, su kitais, 1998 m.
Pastato Rūdninkų g. 13, 1992 m.
Transporto magistralės nuo P. Višinskio g. iki geležinkelio stoties (ir sudarė specialųjį paminklosauginį, planą), 1992 m.
Katedros aikštės, su kitais, 2000 m.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.