0

Lietuva – logistinis tiltas tarp Rytų ir Vakarų

birželio 6, 2012 JŪRA-UOSTAI, Laivyba

Gytis ŽAKEVIČIUS//

Turbūt retas iš mūsų nėra girdėjęs, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė. Iš tiesų mūsų šalies geografinė padėtis yra itin gera– mes turime neužšąlantį Klaipėdos uostą, tad kontroliuojame krovinių srautus Baltijos jūros regione. Taip pat per Lietuvą eina visi sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių. Netgi globali situacija krovinių transportavimo sferoje keičiasi mūsų naudai. Ko reikia, kad Europoje išsikovotume vis geresnes vietas, o pasaulyje taptume pastebimais logistikos rinkos žaidėjais?

(Nuotrauka iš "Apžvalgos" archyvo

Viešieji logistikos centrai

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki 2040 metų geležinkeliu arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie yra gabenami daugiau nei 300 km atstumu. Lietuva į šią direktyvą reagavo itin rimtai ir pradėjo net keturių viešųjų logistikos centrų statybas. Kad logistikos sektorius esamai Vyriausybei yra vienas iš pačių didžiausių prioritetų, iliustruoja faktas, jog bendra investicija į viešuosius centrus pagal apimtį nusileidžia tik Visagino atominės elektrinės projektui. Yra siekiama, kad keturi patys didžiausi miestai Lietuvoje turėtų po viešąjį logistikos centrą, kuris  suvienytų visus lokalius sausumos, oro ir vandens kelius ir būtų strategiškai tinkamiausia vieta kroviniams sandėliuoti. Štai Vilniaus viešasis logistikos centras jau sulaukė pirmųjų investicijų iš privataus sektoriaus – viena didžiausių Europoje logistikos grupių „Rhenus logistics“, kurios metinė apyvarta siekia 3 mlrd. eurų ir kuri veikia 37 valstybėse, ketina išsinuomoti žemės sklypą ir ten pastatyti 15 kv. m. ploto krovininį sandėlį. Pirmasis investuotojas yra geras indikatorius, kad projektas yra rentabilus. Todėl net neabejojama, kad gera pradžia pritrauks dar daugiau privataus užsienio kapitalo. Pats Vilniaus viešasis logistikos centras turėtų tapti vieta, kurioje viskas bus vienoje vietoje – degalinės, viešbučiai, autoservisai, konteinerių terminalai, finansinės institucijos ir sandėliai. Yra tikimasi, kad toks logistikos centras taps papildomų krovinių traukos centru, paskatins prekybą, sukurs papildomų darbo vietų ir stipriai prisidės prie valstybės biudžeto didėjimo.

Kaune planuojama pastatyti viešąjį logistikos centrą, kuris sujungtų Palemono traukinių stotį su Karmėlavos oro uostu ir laisvąją ekonomikos zoną (LEZ), kurioje yra kuriamas logistikos parkas. Taip pat yra tikimasi, kad bus nutiestas „Rail Baltica“ ruožas nuo Lenkijos iki Kauno. Įgyvendinus visus šiuos projektus, laikinoji sostinė taptų stipriausiu logistikos mazgu Lietuvoje, o gal net ir visoje Rytų Europoje bei jungtų Rytus su Vakarais Europoje.

Viešojo logistikos centro statybos Klaipėdoje yra bene pačios sudėtingiausios iš visų. Taip yra dėl to, kad toks centras bus statomas ne laisvojoje ekonomikos zonoje, o netoli uosto. Toks sprendimas yra logiškas, nes liūto dalis krovinių, atkeliaujančių į Klaipėdą, atplukdomi į Klaipėdos uostą. Tačiau viešojo logistikos centro problema yra ta, kad žemė, kuri numatyta šiam centrui steigti, yra privačių asmenų. Taigi yra būtina išpirkti šią žemę, o tai reikalauja ne tik nemažai finansinių išteklių, bet ir laiko.

Kur kas geresnė yra viešojo logistikos centro Šiauliuose padėtis. Šiame mieste visas projektas yra įvertintas 50 mln. litų. Apie 85 proc. ketinama gauti iš Europos Sąjungos, o kita dalis bus dengiama iš vietinio biudžeto. Visgi šio projekto skeptikai kritikuoja užmojus būtent Šiauliuose statyti viešąjį logistikos centrą, nes, pasak jų, Šiauliai, skirtingai negu Kaunas, Klaipėda ar Vilnius, nėra krovinių traukos centras. Visgi saulės miestas gali tapti geru krovinių sandėliavimo ir tarpininkavimo centru.

Šaudyklinis traukinys „Vikingas“

Dabartinė Vyriausybė, reaguodama į globalias logistikos srities tendencijas, stengiasi išnaudoti visą turimą potencialą ir taip didinti Lietuvos logistikos konkurencingumą. Bene vienas sėkmingiausių tarptautinių logistikos projektų Lietuvoje yra šaudyklinis traukinys „Vikingas“, kurio trasa sujungia Lietuvą su Baltarusija ir Ukraina. Vagonai su autotraukiniais, konteineriais ir kitomis siuntomis yra vežami iš Klaipėdos uosto į Iljičiovsko ir Odesos (Ukraina) uostus. Pakeliui traukinys aplanko daug stočių tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šio traukinio itin padidėjo krovinių skaičius Klaipėdos uoste, nes visi kroviniai iš Skandinavijos valstybių ar Vakarų Europos jūrų keliu pasiekia Klaipėdą, o toliau iš čia keliauja į Baltarusiją ir Ukrainą. Kitas aspektas yra tai, kad dėl šio traukinio yra skatinama ne tik Lietuvos prekyba su Rytų Europos valstybėmis, bet ir surenkamos išties didelės įplaukos į biudžetą muitų pavidalu. Gabenamų krovinių apimtis kasmet auga – 2011 metais iš Klaipėdos uosto iškeliavo 56 tūkst. TEU (20 pėdų standarto – red. p.) krovininių konteinerių ir tai buvo net 34 proc. daugiau nei 2010 metais. Prognozuojama, kad 2012 metais krovininių konteinerių bus pakraunama dar daugiau.

Kodėl auga traukiniu „Vikingas“ iš Europos į Ukrainą ar Baltarusiją gabenamų prekių skaičius? Į šį klausimą galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, Vakarų Europa iš naujo atranda rytines Europos rinkas. Tai ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai tokios senosios Europos Sąjungos šalys, kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija, pradėjo jausti finansinį nepriteklių. Dėl šių šalių finansinio potencialo sumažėjimo itin smuko importuojamų prekių apimtis. Tad tokioms šalims, kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, tenka ieškoti naujų verslo partnerių. Nors globali krizė palietė ir mūsų didžiąsias Rytų kaimynes, tačiau pastaraisiais metais importuojamų prekių apimtis išliko gana stabili. Yra prognozuojama, kad artimiausioje ateityje prekyba su tokiomis šalimis, kaip Rusija, Ukraina ar Baltarusija, tik didės, todėl nenuostabu, kad ir Lietuvos šaudyklinis krovininis traukinys „Vikingas“ kiekvienas metais gabena vis daugiau krovinių. Tačiau verta paminėti ir kitą aspektą – yra daromi itin svarbūs žingsniai siuntų gabenimui supaprastinti ir atpiginti, kad krovinių apimtis dar labiau išaugtų, o pats traukinys taptų dar populiaresnis. Yra siekiama, kad tikrinimo procedūros Ukrainos uostuose truktų ne ilgiau nei 2 valandas. Taip pat nuo šių metų vasario mėnesio Ukrainos perkrovimo stotys taiko 20 proc. mažesnius tarifus. Jau dabar, gabenant krovinį šiuo traukinių, išlaidos yra 3 kartus mažesnės nei naudojantis kelių logistika. Tad šis traukinys, nors ir lėtai, bet vis tik išsikovoja vietą rinkoje ir po truputį tampa pačiu svarbiausiu prekybos keliu tarp Europos ir Azijos.

Klaipėdos uostas. (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

Ateities perspektyvos

2009 metais projektas „Vikingas“ buvo įvardytas kaip sėkmingiausias intermodalinio transporto šakos modelis. Po šio apdovanojimo, kurį suteikė Europos intermodalinio transporto asociacija, norą prisidėti prie šio projekto išreiškė ir JAV teisingumo departamento padalinys. Ši amerikiečių institucija yra suinteresuota, kad tarp Europos ir Azijos valstybių gerėtų prekybos sąlygos ir didėtų saugumo reikalavimai. Šiuo metu jau yra išbandyta elektroninė deklaracija ir elektroninė   krovinių plombos. Žvelgiant geopolitiškai, nesunku nuspėti, kad amerikiečiai yra suinteresuoti stiprinti tokias posovietines valstybes, kaip Ukraina, Moldavija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžianas ar Kazachstanas, kad sustiprintų savo įtakos sferas. Dėl šios priežasties šaudyklinis traukinys „Vikingas“ yra vienas iš strateginių projektų, itin remiamų amerikiečių. Visai neatsitiktinai buvo nuspręsta, kad NATO kariniai ir ne tik kariniai kroviniai į Afganistaną bus gabenami per Klaipėdos uostą. JAV gynybos departamentas savo pareiškime teigė, kad užsitęsus santykių krizei su Pakistanu dėl amerikietiškų krovinių tranzito į Afganistaną, yra ieškoma alternatyvių kelių. Anksčiau amerikietiškieji NATO kroviniai iš Baltijos jūros regiono būdavo gabenami išimtinai tik per Rygos uostą, o ir tada, kai nebuvo tranzito krizės su Pakistanu, tų krovinių apimtis buvo minimali. Dabar situacija keičiasi Lietuvos naudai – Klaipėdos uostas tampa strateginiu amerikiečių partneriu, o pačių krovinių skaičius didėja. Viso to nebūtų pasiekta, jei ne nuoseklus ir atkaklus Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus ir visos Vyriausybės požiūris į projektą „Vikingas“. Premjeras nežada apsiriboti pasiektais rezultatais ir siekia, kad ateityje šis šaudyklinis traukinys sujungtų dar daugiau valstybių. Jau rengiami projektai, kaip šio traukinio atgabenami kroviniai galėtų tiesiogiai pasiekti Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų valstybes. Visai neseniai vyko pirmosios konferencijos su Turkijos vyriausybės atstovais dėl galimo prekybos bendradarbiavimo. Ne paslaptis, kad būtent Turkija yra bene pati didžiausia amerikiečių prekybos partnerė arabų šalyse, tad sukūrus krovinių linijas su šia valstybe, Lietuva atrastų aukso gyslą. Ir jei anksčiau pagrindinis prekybos kelias, jungęs Europa su Azija, buvo vadinamas „Šilko keliu“, tai dabar, tęsiant nuoseklų darbą ir kovojant už tolesnį minėto projekto vystymą, ši istorinė prekybos jungtis galės būti perkrikštyta į „Klaipėdos kelią“.

___________

H. Schmueckeras: Lietuva yra strategiškai idealioje vietoje

Kalbino Gytis ŽAKEVIČIUS

Kalbamės su logistikos ekspertu Hermannu SCHMUECKERU iš kompanijos „Sherpa International GmbH“ (Austrija) apie Lietuvos logistikos potencialą.

Pone Hermannai Schmueckerai, papasakokite apie savo patirtį logistikos srityje.

1981 metais Austrijoje, Zalcburgo mieste, įgijau ekonomikos diplomą su ekspeditoriaus specializacija. Po universiteto baigimo pradėjau dirbti vienoje austriško kapitalo transporto įmonėje. Nuo pat pirmųjų metų mane ši verslo sfera sužavėjo savo dinamiškumu ir didžiulėmis galimybėmis. Pirmosios mano užduotys šiame versle buvo išties kompleksiškos, pavyzdžiui, stambių gabaritinių krovinių, pavojingo ir cheminio tipo siuntų ar specialių krovinių vežimai. Neretai transportavimas būdavo derinamas su oro, traukinių ar vandens transportu. Didžiulė patirtis šioje srityje ir specifinės žinios leidžia man jau daugiau nei 30 metų būti vienu iš lyderiaujančių ekspeditorių Austrijoje. Vis dėlto net ir turėdamas tokią didžiulę darbo patirtį, negalėčiau teigti, kad esu šios srities profesionalas. Kasdien susiduriu vis su naujomis, dar nepažintomis sritimis, o pati transporto rinka yra negailestinga – nuolat besikeičianti ir reikalaujanti vis daugiau žinių.

Papasakokite apie Jūsų vadovaujamą įmonę. Kokias bendradarbiavimo galimybes su Lietuva ar lietuviškomis įmonėmis matote?

Aš ilgus metus dirbau vienoje iš didžiausių logistikos kompanijų Europoje. Tačiau vėliau įmonės valdymo struktūroje kilo nesutarimų, todėl kartu su vienu valdybos nariu nutarėme pasitraukti iš tos kompanijos ir sukurti savo įmonę. Kadangi esame šiame versle ne naujokai, tai per tuos ilgus metus sukaupėme išties didelę patirtį. Mūsų kompanija „Sherpa International GmbH“ yra bene didžiausias antrinių žaliavų transportuotojas Austrijoje. Mes bendradarbiaujame su tokiomis valstybėmis, kaip Vokietija, Italija, Prancūzija, Belgija, Olandija ar Ispanija. Aktyviai plečiamės ir norime bendradarbiauti su Rytų Europos valstybėmis, o Lietuvą ten matome kaip centrinį logistikos tašką. Lietuva mums yra itin patraukli, nes ji yra Europos Sąjungos narė, o tai reiškia, kad joje galioja ES įstatymai. Lietuva yra politiškai stabili ir yra geopolitiškai ir strategiškai idealioje vietoje. Tai tarsi tranzitinis tiltas iš Europos į Rusiją ar kitas rytines Europos kaimynes. Tad mes aktyviai domimės verslo perspektyvomis Lietuvoje ir ieškome partnerių, su kuriais galėtumėme kartu dirbti.

Jeigu Jums tektų įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste, kokį pažymį jai skirtumėte? Kas yra svarbiausia užsienio investuotojui?

Kaip jau minėjau, Lietuva yra idealioje geografinėje padėtyje, be to, ji yra Europos Sąjungos narė. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Lietuva turi uostą, per kurį galima pigiai transportuoti prekes iš viso pasaulio. Šiandieną logistikoje vis svarbesnes pozicijas išsikovoja krovinių transportavimas traukiniais, nes šis transportavimo būdas yra bene pats pigiausias, beje, ir ekologiškiausias.

Lietuva aktyviai plėtoja intermodalinės logistikos projektus, tokius kaip „Rail Baltica“ ir traukinys „Vikingas“, o tai ir turėtų būti pati svarbiausia Lietuvos Vyriausybės užduotis, nes užsienio investuotojams yra svarbiausia infrastruktūra ir kaip iš Lietuvos galima būtų pigiausiai pasiekti didžiausias Rytų kaimynes. Taip pat nevertėtų užmiršti ir oro uostų infrastruktūros. Nors transportavimas oru yra pats brangiausias, tačiau užsienio verslininkams yra svarbu nuolatos būti savo užsienio filialuose. Tai yra labai svarbus ir netgi esminis kriterijus, kad būtų geras susisiekimas, nes versle dažnai labai greitai tenka priimti svarbius sprendimus ir spręsti kilusias problemas, o tai daryti per atstumą yra labai sunku. Tad Lietuvai rašyčiau itin gerą pažymį, tačiau kur tobulėti dar tikrai yra.

Ar Jūs investuotumėte Lietuvoje? Ar ketinate ateityje intensyviai dirbti su Lietuvos įmonėmis?

Mes jau seniai pastebėjome, koks didžiulis ekonominis potencialas yra „naujose“ Europos Sąjungos šalyse, todėl rimtai svarstome ir ruošiamės investuoti Jūsų šalyje. Mes jau esame užmezgę keletą kontaktų su lietuviškomis įmonėmis, bet vis dar ieškome Lietuvos logistikos įmonių, kurios bendradarbiautų su mumis. Paskutiniu metu ypač padaugėjo krovinių iš Lietuvos, per Lietuvą ar į Lietuvą, todėl nepastebėti to būtų didelė klaida. Mes taip pat matome, kad tokių užsakymų skaičius tendencingai auga ir manome, kad tai ateityje nesikeis.

Jūsų nuomone, kaip keisis Lietuva logistikos srityje? Kuria linkme vystosi bendras Europos logistikos sektorius?

Manau, kad Lietuva turi nuveikti išties didelius darbus – visų pirma pagerinti savo infrastruktūrą, t. y. gerinti esamų kelių kokybę ir, esant būtinumui, tiesti naujus. Bene pats didžiausias uždavinys yra „Rail Baltica“ vėžių per Lietuvą tiesimas. Be abejonės, tai yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos uždavinys, tačiau esu įsitikinęs, kad logistikos sektorius Lietuvoje turėtų tik didinti savo rezultatus.

Europos logistikos sektorius labai stipriai pasikeitė – labai sugriežtėjo aplinkos apsaugos taisyklės. Dabar yra itin daug reikalavimų ir taisyklių, kurios tausoja gamtą, tačiau įmonėms sukuria papildomų išlaidų. Tendencijos tokios, kad ateityje numatomas tik gamtos apsaugos taisyklių griežtinimas.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.