Ginas Žiemys.Eilės Tėvo Dienai
birželio 3, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
NUO TADA
Rùgiagėlėms mėlynas akis užmerkus vakare,
Švilpiant smuikams virš griovų tokatų tonais,
Begrįžtąs buvau nuo upių tolimų, kuomet ore
Saulė sprogo tartum dobilas raudonas.
Kraujo bangos tvino upėm į aukštas kalvas,
Pasikinkęs jaučių jungą tėvas art išėjo,
Tik parklupo moly, ant akmens sunki galva,
Virtus sidabrinėm dulkėm balto vėjo.
Virš rugių žydėjimo ir visjavio nakties kerų
Pjautuvas kryžiavos su žvaigždžių karūnom,
Ir Sietynas, dievas, apsidaręs auksu sidabru,
Žvelgė, kaip į mirtį žengia seserys ir sūnūs.
Atžvangėjo devyngalvis su juodais varnais,
Iš paskos skalikai geltonom akim lekavo,
Nuo tada nesuko lizdo paukštis ajeruos, seniai
Sielvartuos sunkiuos paskendę buvom savo.
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
