2

Žynių piešimo technika EBRU-„vandens veidas“

birželio 18, 2012 Baltų mokyklos, Kūrėjai ir kūryba, Stovyklos

Birželio 2-7 dienomis baltųjų žynių organizuotoje stovykloje buvo galimybė susipažinti su Lietuvoje gana nauja kūrybos ant vandens rūšimi EBRU. Šią techniką pademonstravo Irma Čekanauskienė, EBRU meno instituto Lietuvoje įkūrėja. Irma pasakojo kaip ir iš kur atsirado ši technika. Štai ką ji papasakojo.

Nuotrauka Liutauro Balsio. baltai.lt

EBRU istorija
Paslaptingasis, užburiantis, nesuprantamas, visuomet masinantis išmėginti, tačiau keliantis vidinį nerimą dėl savo masiškumo. „Prieš keletą metų pirmą kartą teko stebėti mane nustebinusį ir sužavėjusį reginį. Dailininkė piešė, tačiau ne ant popieriaus. Ji tai darė teptuku  lašindama dažus ant vandens, po to lengvais prisilietimais judindamas vandens paviršiumi plaukiančius dažus ir nustebusių žiūrovų akyse tarsi koks burtininkas paversdamas nuostabiais, marmurą, gėlę ar drugelio sparną primenančiais paveikslais, kurie taip pat greitai ir paslaptingai buvo perkeliami ir įamžinami ant specialaus popieriaus. Paklausus kas tai, išgirdau nemažiau paslaptingą paaiškinimą – tai Ebru.  Smalsauti toliau panorau sužinojusi, kad Ebru meną gali išbandyti kiekvienas, tam nebūtini piešimo įgūdžiai. Dėl paprasto, greito atlikimo bei atpalaiduojančio, dėmesį sutelkiančio efekto, piešimas ant vandens žengia pirmuosius žingsniu ir naudojant kaip meno terapijos formą.“ – pasakoja psichologė Aušra Šumakarienė.

Nuotrauka Liutauro Balsio

Ebru meno istorija.

Ebru – viena iš penkių pagrindinių Turkijos tradicinių menų rūšių, kuri siekia 550 metų, nors iš tiesų nėra žinoma kada tiksliai ji atsiradusi.

Manoma, kad turkai, kurie išrado popierių, taip pat atrado ir ebru meną jau 6 ar 10 amžiuje. Kai kurie Ebru darbai vadinami liu-şa-cien (Kinijoje), suminagaşi ir  beninagaşi (Japonijoje). 16 amžiaus antroje pusėje šis menas iš Turkestano Šilko Keliu buvo perduotas į Iraną ir atrodė tarsi maži debesėliai. Šio amžiaus pabaigoje Europos keliautojai parsigabeno Ebru arba marmurinį popierių iš Stambulo. Pirmiausiai jis pasklido Vokietijoje, tada Prancūzijoje ir Italijoje. Ebru popierius, kuris buvo patobulintas Anglijoje ir Amerikoje pasižymi kitoniškumu, atsižvelgiant į šių šalių meno suvokimą.

Pats žodis „EBRU“ turi keletą reikšmių:

EBRU: senovinėje turkų kalboje reiškia banguotas, šiurkštus spalvotas popierius.

EBRU: žodis kilęs iš Persų kalbos, reiškiantis debesis, debesuotas.

EBRU: Persų kalboje reiškia antakis.

AB-RU: Persų kalboje reiškia “vandens veidas”.

Ebru meno atlikimo procesas:

Čia naudojamos tik natūralios priemonės, kurios visiškai nekenksmingos nei žmogui, nei aplinkai. Dažai gaminami iš dirvožemio, augalų. Vanduo ant kurio piešiama, tirštinamas jūros dumbliais. Visas kūrybos procesas vyksta Ebru inde, kuriame yra sutirštintas vanduo. Šio vandens paviršiuje teptukais, pagamintais iš arklio uodegos ir rožių stiebelių, ištaškomi dažai, sudarydami įvairiaspalvį foną. Vėliau specialiomis lazdelėmis išvedžiojamos įvairios linijos, kuriomis sukuriamas abstraktus paveikslas. Taip pat galima įvesti kitų spalvų, lašinant jas lašeliais ant suformuoto abstraktaus fono, iš kurių išpiešiamos gėlės, peizažai ar kitokie konkretūs vaizdai. Sukūrus paveikslą darbo rezultatas gali būti perkeliamas ant popieriaus lapo, audinio, keramikos, medžio bei kitų paviršių.

Čia susipina menas, saviraiškos būdai, ekspresija tik čia yra esminis skirtumas – saviraiškai nereikalingos jokios taisyklės, pakanka tik autoriaus entuziazmo ir jausenos, na o menas turi griežtas taisykles, reikalavimus, judesių seką ir proceso nuoseklumą.

Nuotrauka Liutauro Balsio

Ebru atkeliavimas į Lietuvą.

Dirbdama dienos užimtumo centre su neįgaliais, perdavus ir adaptavus įstaigos klientams visas turimas žinias, buvau pasinėrusi į ieškojimus kažko naujo dar nežinomo, nepatirto. Daugiau kaip prieš šešis metus, aptikau unikalų paveikslą, kuris žavėjo plonimos linijomis, daugybe smulkių detalių, precizišku darbo atlikimu ir regis reikalavo begalinės kantrybės bei ištisų mėnesių darbo. Pradėjusi ieškoti koks tai menas, technika, paaiškėjo jog visa tai atliekama ant vandens… Ir kas tuomet galėjo pagalvoti, kad tokį darbą galima atlikti vos per 5-10 minučių… Tai pakerėjo ir užvaldė – ir nebeaišku, ar menas nebepaleido manęs, ar aš jau nebegalėjau paleisti šio meno, tiesiog paskendau jame…

Neradusi jokių medžiagų tinkančių šiam menui ir tenkinančų kokybe, praktiškumu ir natūralumu, beveik praradusi viltį, pradėjau ieškoti kitų galimybių. Taip sužinojau apie projektinės veiklos galimybes Lietuvoje, kurios pasirodė visiškai priimtinos. Išnagrinėjus, aptarus sąlygas ir galimybes buvo nuspręsta rašyti projektą. Taip gimė JTBA finansuotas autorinis projektas „Negalios įveikimas bei socializacija pasitelkiant Ebru.“, kuris 2009 m. sausį Vilniaus pedagoginiame universitete buvo pristatytas Lietuvos visuomenei.

Projekto idėja buvo – Ebru kaip terapinis ir socialinis elementas skirtas vaikams su negalia, padedantis jiems padėti įveikti sveikatos problemas bei rasti būdų pritapti visuomenėje. Šis menas buvo įvertintas įvairių specialistų ir prieita išvada, jog kelta idėja gali būti pilnai išpildyta.

Ebru kaip terapija.

Ebru meną išbandžiau dirbdama dienos užimtumo centre su įvairią negalią turinčiais suaugusiais bei vaikais. Stebėdama savo klientų reakcijas, susižavėjimą, begalinį norą tapyti vėl ir vėl supratau, jog tai gali būti puiki terapijos priemonė žmonėms sergantiems autizmu, turinčiais dėmesio sunkumų, dvasinių ar savivertės problemų.

Vanduo žmogų veikia raminančiai, o abstraktūs, tarsi savaime gimstantys kūriniai pašalina piešti nepratusių nerimą suklysti. Tai viena sąlygų, leidžiančių šią techniką naudoti kaip terapinę įvairioms amžiaus grupėms.

Piešimą ant vandens ypač pamėgsta vaikai. Dirbdama su vaikais, gyvenančiais globos namuose, išbandžiau ebru. Greitai pastebėjau, kad ebru paveikslų kūrimas labai įtakoja vaikų savijautą. Vaikai greičiau pradeda atsiskleisti, pasitikėti pedagogu. Uždarieji tapdavo lengviau bendraujantys, o neramūs-labiau susitelkę, dauguma vaikų tapo labiau pasitikintys savimi, dvasiškai ir emociškai stipresni.

Greitai gaunamas rezultatas džiugina, tuos kurie turi dėmesio sutelkimo ir išlaikymo problemų. Kūrybos dinamiškumas, nuolat besikeičiantis vaizdas skatina smalsumą ir norą sužinoti kas bus toliau, eksperimentuoti. Čia nėra būtina turėti galutinio darbo rezultato idėjos, tapybos proceso metu kyla vis naujų minčių, lyg veiksmo filme – nežinai kaip pasikeis siužetas, atlikus vieną ar kitą veiksmą. Greitai gaunamas rezultatas nesukelia nuobodulio, nereikalauja didelių pastangų ir veikla atliekama iki pabaigos. Taip puikiai ugdomas įgūdis užbaigti pradėtą darbą. Kuriant Ebru technika puikus rezultatas visuomet garantuotas, žinoma jo kokybė ir grožis priklausys nuo autoriaus nuotaikos, fizinės ir emocinės savijautos.

Tokie įrankiai, kaip teptukai, skirtingo storio lazdelės, mentelės, įvairios šukos naudojami kuriant paveikslą, padeda kontroliuoti judesius ir kūrybinį procesą. Taip išlaikomas rankų judesių tvirtumas, todėl kurti paveikslus ant vandens yra naudinga ir žmonėms turintiems rankų koordinacijos sutrikimų.

Natūralios, nekenksmingos darbo priemonės ypatingai tinka autizmo sutrikimą turintiems vaikams. Dauguma jų, prieš naudodami priemones, jas išbando įvairiais kitais būdais – liečia, uosto, neretai ir paragauja. Priemonių natūralumas užtikrina saugų jų naudojimą.

Vesdama meninius užsiėmimus įsitikinau jog kūrybinis procesas išties teigiamai paveikė jos klientų savijautą. Dar geresnius rezultatus būtų galima pasiekti, jei ebru menas būtų taikomas tikslingai, kaip terapinė priemonė. Patyrusio, psichologinių žinių turinčio, dailės terapeuto vedami ebru užsiėmimai galėtų padėti spręsti ne vieno specialiųjų poreikių vaiko ar suaugusio problemas.

Ebru – ne tik menas,ne tik terapija, ne tik ugdymo metodas;

Ebru – gyvenimo, bendravimo būdas, galimybė pažinti save, kitus, supantį pasaulį, kitus kraštus, o gal net ir dalis gyvenimo filosofijos…

Baltųjų žynių stovyklos įspūdžiai

Stovykloje tiek suaugusieji, tiek vaikai galėjo išbandyti savo sugebėjimus. Pradžioje, bandant paruošti specialaus skysčio paviršių, reikėjo krestelėti dažais pateptą teptuką per savo ranką, kad nuo teptuko lašeliai nukristų ant skysčio. Jau nuo pirmų akimirkų išryškėjo žmonių skirtingi charakterio bruožai, vidinis aktyvumas ir emocinio pasaulio sodrumas.

Kai kuriems patiko labai sodrios ultramarino spalvos, kai kam žalios ar geltonos spalvos. Vieni taip taškėsi, kad lašeliai krisdavo net į kitų dalyvių indus, pakeisdami piešinio užmanymą. Pritaškius keliomis spalvomis skysčio paviršių reikėjo imtis naujo įrankio. Tai skirtingo plonumo strypeliai su medinėmis rankenėlėmis. Pamerki tokį strypelį į dažus, palieti skysčio paviršių ir dažų lašiukas išsilieja, palikdamas apskritą dėmelę. Toliau imi kitos spalvos dažus, vėl palieti išsiliejusios dėmės centrą ir dažas pasklinda ratilu viduje kitos spalvos apskritime.

Taip galima paruošti būsimų gėlės žiedų pagrindus. Lapeliai daromi taip: dažų dėmių kraštus su strypeliais braukiant į centrą dažai tarsi susiglaudžia, sukurdami naujų formų piešinius, ornamentus, keistus ir įspūdingai netikėtus darinius. Pasirodo šis piešimo būdas kažkada buvo naudotas tik vyrų ir po specialių dvasinių praktikų. Pagal nurodytas istorines detales kyla pagrista prielaida, kad tokius piešinius kurdavo žyniai.

Pamąstėme ir mes, kuo skiriasi vanduo nuo šio skysčio? Pasirodo tai specialios dumblių rūšies milteliai, kurie sumaišomi su vandeniu ir gaunamas į pilką kisielių panašus skystis. Šie dumbliai planetoje randami tik trijose vietose, tai Amerikoje, Australijoje ir prie Airijos krantų. Šie dumbliai džiovinami ir malami. Paruošus šį skystį reikia juo naudotis kaip šviežiu produktu, nes vėliau jis pradeda pelyti. Tai leidžia manyti, kad į vandenį įdėjus šių miltelių vanduo tampa tarpinė grandis tarp tiesiog H2O, tai yra vandens ir pirmųjų gyvybės darinių, kurie galėjo atsirasti evoliucijos eigoje.

Dažai pasirodo taip pat yra natūralios kilmės iš Turkiško dirvožemio, suodžių, augalų lapų, žiedadulkių, kurios maišomos su jaučio tulžimi. Atliekant veiksmus su strypeliais turi būti emociškai laisvas ir ramus, labai trukdo kai kiti triukšmauja ar juokauja, tada ornamentai tampa padriki ir nedarnūs. Tokiu būdu pajunti tarsi kartu su dumbliais skystyje kurtum spalvotą gyvybę ant vandens paviršiaus. Kiekvienas tavo judesys virsta vidinės minties ir pojūčio išraiška ant vandens paviršiaus. kaip Mėnulis atspinti saulės spindulius, taip vanduo atspindi tavo jausmus ir mintis.

Valentinas Dilginas pūsdamas kuria savo EBRU „bangą“. Foro baltai.lt

Kai kurie dalyviai piešė naudodami protą, kiti jausmus. Vyrai žinoma stengėsi viska logiškai pavaizduoti, stengėsi sukurti konkrečius ornamentus ar loginius piešinius. Moterys į piešinius liejo savo jausmus, kurie skleidėsi įvairių spalvų žiedais, lapeliais, augaliniais motyvais. Labiausiai pavykę piešiniai buvo tie, kurie išvengė žmogaus racionalumo, buvo laisvi savo spalvose ir linijose.

Dar viena įdomi EBRU technikos detalė – piešinio perkėlimas ant popieriaus lapo. Pabaigus piešinį, kurį galim sukurti per kelias minutes, uždedamas ant paviršiaus lapas popieriaus ir švelniai per jį pabraukoma, kad neliktų oro pūslių. Tada paimamas už kraštelių ir traukiama per indelio kraštą taip, kad skystis nusibrauktų nuo lapo, o dažai liktų. Atvertus popieriaus lapą pamatai, kad piešinys yra atvirkščias. Tarsi veidrodinis tavo minčių atspindys. Savaime kyla palyginimas apie Dievo užmanymą, kurio mintys virsta gyvybe Visatoje tik kaip Dievo „minčių“ atspindžiai.

Dalyvių pasisakymai

Darius. EBRU – vidinio ir išorinio pasaulio sąveikos išraiška atskleidžianti per vandenį kiekvieno tapančio savitumą ir sielos virpesius. Atskirų žmonių piešiniai įgauna tik tam žmogui būdingą braižą. Priklausomai nuo susikaupimo ir erdvinių ryšių pajautimo tveriasi skirtingi raštai ratais ir verpetais, persidengiančiais keliais ir laukais. Lyg svajonės ganančios debesis ant švaraus lapo atsispindi veidrodinis spalvų atvaizdas. Norisi bandyti ir pažinti vandens, spalvų, jūros gyvių, judesio, aštraus atsargaus dūrio ir vagojimo stebuklą per save ir į save. Žvelgi į paveikslą kaip į paties sukurtą visatą margą ir dėsningą. Suvoki minties ir veiksmo prasmę, tobulumo siekį. Noriu dar kartą tai išgyventi.

Dariaus kūrinėlis

Liutauras. Kilo mintis tapymą paveikti sutartinės giedojimu. Darius su Edita giedojo sutartinę, o aš linksėdamas į taktą ir pritardamas taškiausi ir piešiau. Žodžiai „tuto tuto“ ir „lietutis tuto“ mintyse virsdavo lietumi, tai įtakojo pasirenkant mėlyną spalvą ir  ritmišką taškymąsi, tarsi lytu lietutis. Vaizdai kito, mintyse pasirodė žalios pievos vaizdas, kuris pasipylė ant piešinio žaliais taškeliais. Šis ritmingas sutartinės giedojimas iššaukė nuostabios pievos lietuje vaizdinį, tarsi lietaus metu pražystu daugybė baltų žiedelių geltonais viduriukais. Taip buvo pasirinkta balta spalva ir ritmingai dėliojant geltonus taškus sukurtas pievos piešinys. Paskui ranka pagal sutartinę vedžiojo strypelį po paviršių, sujungiantį taškus į vientisą gėlių, žolės ir mėlyno lietaus visumą. Supratau, kad reikia įgūdžių, kurie techniškai padėtų įgyvendinti užmanymą, o mūsų sutartinės gali sukelti ne tik vaizdinius, bet ir jausminę raišką, išreikštą ritmu ant vandens paviršiaus. Pasijunti laisvu ir kuriančiu be proto dirbtinio įsikišimo. Piešinys tampa plastiškas, vientisas ir ritmingas. Šie jausmai tikrai turi terapinę galią, suderinančią emocijas, proto blaškymąsį ir judesius į ramų vientisą prasmingą veiksmą, kurio rezultatas mistiškai vadinamas EBRU, o lietuviškai pasakyčiau VYTA – Veidas Yra Tavo Atspindys, tai kas vijasi, pinasi, audžiasi ir atspindi tavo jausmus ant vandens.

EBRU atlikta pagal sutartinę
Stovyklos dalyvių darbai

VYTA-tapymas ant vandens – nuostabi kūrybos rūšis, leidžianti bet kuriai kultūrai savo jausmais kurti ir suvyti savitą pasaulį.

Onutė džiaugiasi pavykusiu savo darbeliu

Ona. Stovykloje susipažinau su piešimu ant vandens (EBRU). Man patiko. Manau, kad ši meno technologija labiausiai atspindi atlikėjo būseną. Todėl norėtusi su šią meno technologija dirbti aplinkoje, kurioje gali būti savimi. Įdomu tai, kad į nupaišytą piešinį norisi dažnai pažiūrėti. Kiekvieną kartą pažiūrėjus atrandi kažką, kas priverčia pamąstyti.  Manau, kad meno terapijos metu ši meno technologija labiausiai patiks žmonėms, nemokantiems piešti, bet norintiems gražaus rezultato, nes piešinys, nepriklauso nuo mūsų gebėjimo bei mokėjimo paišyti. Tačiau priklauso nuo mūsų būsenos, nuotaikos, kūno laisvumo, pasirinktos paišymo priemonės, spalvos ir t.t.    Taip manau. Buvo įdomu. Ačiū

Stvyklos dalyvių komentarai ypač laukiami

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (2)

 

  1. Uosinis parašė:

    O kodėl žynių piešimo technika?

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.