Ginas Žiemys. Eilės
birželio 21, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
PERLŲ VĖRINYS
Čia perlų vėrinys, geltonos dramblio kaulo šukos,
Tu ką tiktai buvai, žinau, – einu tavęs ieškot.
Brydė per žolę, slyva lyg balto sniego upė
Ir sapnas it drugelis, užsnūdęs ant trapios šakos.
Raudonam saulės sūkury juoduoja vakaro lelijos,
Naktis išrietus grakščią nugarą tartum katė,
Drugys iš ateities atnešęs aukso giją,
Žiedais nubarstęs žemę – galvai pasidėt.
Iš tų dienų, kurios palaimintoj šaly praėjo,
Menu auksinį laikrodį tarp nokstančių kviečių,
Ten žaidusios mergaitės vardas – mėnulveidė fėja,
Lig šiol jos verksmą gailų debesyse girdžiu.
Pabirę žolėje sapnai ir lūžę dramblio kaulo šukos,
Ji buvo čia, žinau, – einu vėl jos ieškot.
Sena slyva palaukėje lyg balto šerkšno upė,
Ir kaspinas, besisupąs ant nulaužtos šakos.
© 2012, viršaitis. All rights reserved.