0

Rita Balkutė – Lietuvos raganų draugė(2)

liepos 13, 2012 Liaudies medicina

tęsinys//Eglė Kulvietienė//

Vagis išduos rėtis

„Kiekvienoje ekspedicijoje sutinku įdomių žmonių, užrašau vis kitokių, iki tol negirdėtų gydymo būdų, burtų“, – pasakoja Rita. Praėjusią vasarą Dieveniškių apylinkėse viena močiūtė jai papasakojo, kaip padėti vagiui atrakinti duris, o kita – kaip sugauti vagį. Pastarosios pasakojimas itin retas: į rėtį reikėtų įsmegti žirkles ir klausinėti, kas pavogė dingusį daiktą. Ties vagies vardu rėtis pats ims ir pasisuks į vieną ar kitą pusę.

R. Balkutės asmeninio archyvo nuotrauka

Rita niekada nesiklausia kaimo žmonių, pas ką turėtų eiti, kkas, kitų manymu, didžiausias kaimo gydovas, o pasikliauja savo intuicija.

„Kartą eidama per Veprių miestelį galvojau, pas ką čia užėjus, – pasakoja Rita. – Žiūriu – moterėlė lapus grėbia. Priėjau ir užkalbinau. „Toji visai atsitiktinai sutikta močiūtė tapo jai tikru lobiu. „Man Dievas duoda tokią laimę, kad ateinu pas žmogų, kuris apie nieką kitą nepasakos, bet gydymo receptų pasakys“, – džiaugiasi Rita. Iš tos moterėlės pateiktų žinių R. Balkutė užrašė per dešimt gydymo metodų, nors galėjo praeiti pro šalį – moterėlė gyveno labai skurdžiai ir kad išgyventų, turėjo „tašką“, tad kaimo žmonės vargu ar būtų patarę ekspedicijos dalyviams pas ją užeiti.

Praėjusią vasarą trakų rajone sutiko moteriškę, kuri papasakojo, ką reikėtų daryti, kad karvės pienas būtų gardus, kad jo neatimtų kokie „čerauninkai“. „Ogi sušerti karvei duoną, kurioje turėjo būti įkeptos dvi žolės. „Tiesa, pati pateikėja šito burto nebandžiusi, bijojusi, bet ją mokiusi moteris parodė paslaptingąsias žolytes. Dieveniškių apylinkėse Rita sutiko moterį, mokančią užkalbėti dantis, rožę, o dar kita sutiktoji papasakojo labai retą dalyką apie gyvačių surastą žolę.

„Žmogus miške radęs gyvačių urvą ir matęs, kaip gyvatės iš jo išlenda, pauosto žolės ir vėl grįžta į urvą. Jis taip pat priėjo prie tos žolės ir pauostė. Vėliau žmonės papasakojo, kad jį rado užmigusį ir miegojo jis iki pavasario“, – prisimena pasakojimą Rita ir taip pat mielai pasakoja, ką patyrė mūsų kaimuose per daugybę savo surengtų ekspedicijų.

Paskolinsi adatą, karvei pienas prapuls

Molėtų rajono Joniškio apylinkėje Rita susitiko su Pošiūniene, kurią visi vadino „mūsų ragana“.

„Išlipu iš autobuso ir mąstau, kur dabar eiti. Dairausi ir pamatau pačiame kaimo gale namelį – šalia jo auga skarotas maumedis. Prieinu prie to namo, pasibeldžiu, pagaliau atsidaro durys ir išlenda močiutė kumpa nosimi su kupreleant nugaros. aš jos ir klausiu, ar čia gyvenanti Pošiūnienė. Moteris įsileido atsargiai. Vos pradėjus kalbą pasidarė aišku, iš kur tas nepasitikėjimas: „Ajagis ajagis šiandien sapnavau kates“.

Pokalbis mezgėsi sunkiai, nes šeimininkė vis kalbėjo apie kates ir viešnioms palankumo nerodė. Tuomet R. Balkutė užklausė šeimininkės, ką reiškia kates sapnuoti. „Vagiai, vagiai“, – užrypavo senoji.

Rita pradėjo klausinėti apie gydomąsias žoleles, užkalbėjimus, bet šeimininkė jos nesiklausė. kai Rita užklausė apie raganas, staiga iš tamsos pasirodė katinas ir užšoko ant Ritos kelių. Tyrinėtoja pagalvojo, kad nieko iš senolės nepeš, kol su ja kartu bus studentės, todėl išsiuntė mergaites į kaimą pasiklausinėti žmonių apie keistąją bobutę, o pati stengėsi pelnyti senolės pasitikėjimą. raganų Pošiūnienė sakėsi nepažinojusi, juolab pati jokiais raganavimais neužsiimanti, bet paporino apie laumės juostą, kurią vadino drigne. „Šiukštu, – sakė ji, negalima plaukti žvejoti į ežerą, kai danguje drignė. Įsiurbs vaivorykštė žveją ir jis dings amžiams.“

Paskui pasakiusi, kad nieko nebežinanti, išprašė Ritą lauk.  po kelių dienų, vaikštinėdama po gretimą kaimą, Rita išgirdo kaimo žmonių komentarą: „Pas mane buvo čigonka su savo bendrais ir norėjo apiplėšti, bet jai nepavyko.“

Tačiau Rita neįsižeidė, o vėliau net susidraugavo su šia kaimo burtininke. „Buvau girdėjusi apie ją keisčiausių dalykų: per Jonines jos namuose žmonės matę vidury kambario pastatytą eglę, apkabinėtą įvairiais buteliukais su pienuiš įvairių karvių, mat jinai atimanti iš karvių pieną. Girdėjo, kad Pošiūnienė surenkanti pieną ne tik iš karvių, bet ir iš žalčių bei gyvačių. O kaimo siuvėjas paporino dar vieną niekada Ritai negirdėtą dalyką, kad raganos ateidavo pas siuvėją pasiskolinti aštrių daiktų, nes buvo tikėta, kad tada burtai veiks stipriau. kai atėjo Pošiūnienė pasiskolinti adatos, siuvėjas išsigando, kad paskolinus adatą jo karvė nebūtų užburta. Kiek padvejojęs jis nusprendė, kad adata tai ne jo, o valdiška, tuomet galįs ir paskolinti.“

Bus tęsinys

Paruošta pagal Nr. 25 TV savaitę

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.