0

Žolynų stebuklai (2)

liepos 23, 2012 Liaudies medicina

Ritualas- su vandeniu ir ugnimi

Taigi, pernai metais Joninės V. Bukauskienės sodyboje buvusios ypatingos. Ta proga Virginija apsivilko specialų lino rūbą. Aukure degė ugnis, jai buvo aukojami pievų žolynai, o Arūnas po krikšto maldos apšlakstytas vandeniu. Vėliau visi ėjo į pievas ir iki trečios valandos ryto į taures rinko augalų rasą su žiedadulkėmis, kuri, pasak žolininkų, turi ypatingų gydomųjų galių. Virginijos teigimu, išmokti pažinti augalus gali kiekvienas, tačiau talento gydyti toli gražu ne kiekvienam duotas.

Foto baltai.lt

Tai žmogus turi pajusti pats. Klausyti savęs ir išmokti būti atitolęs nuo kasdienės buities reikalų. Virginija save laiko tikra katalike, dažnai  gydymo ir net ūkiškuose reikaluose prašo Dievo. Tačiau ji turi ir kitą tikėjimą, kurį vadina gimtatikyste. Namiškiai ne kartą įsitikino, jog net lietaus debesis jai pavyksta savo galiomis prasklaidyti. Bent jau kuriam laikui, kol bus suvežamas šienas. Ir niekas namuose jos galių nevadina keistenybėmis. Tiesiog žino, jog ji yra suaugusi su gamta, gyvena jos ritmu ir yra vientisa jos dalis. Dar viena Joninių tradicija Bukauskų namuose- pasveikinti kaimyną Joną. Pasak Virginijos, tai ypatingas kaimynas, nes visi Bukauskų ūkio darbai vyksta jos nustatytu ritmu. Virginija su vyru dar tik mąsto, kad jau šienauti reikėtų, o kaimynas, į kiemą atlėkęs, jau ragina šieną vežti- jis be šeimininkų žinios seniai jų pievą nupjovęs ir išvartęs.. taip ir su bulvių sodinimu, su jų kasimu. Todėl pasveikinti kaimyną Joną yra Virginijos garbės reikalas ir didelis malonumas. Simboliškai sveikina: nuperka tik saldainių dėžutę ir nupina ąžuolo vainiką. Pagerbti žmogų to visiškai pakanka… Bukauskų kieme, pavėsinę laikančiame medyje, yra širšių lizdas. Kol mes šnekučiavomės ir klausėmės jų dūzgimo, Virginija sėdėjo nugara į širšių landą vos už dvidešimties centimetrų. Tuo metu širšės zujo pirmyn atgal, aplėkdamos jų kelyje atsiradusią kliūtį. Šeimininkė mane ramino, jog draugiškai su savo kaimynėmis sugyvenanti, nesikėsinanti į jų namus, todėl jos niekuomet nepuolančios…

Virginija kilimo yra nuo Simno. O į Krosną prieš keliolika metų atsikėlė irgi labai įdomiomis, vos ne mistinėmis aplinkybėmis. Kai su vyru nutarė būsto ieškotis kaime, sugalvojo tiesiog važiuoti ir klausyti vietinių žmonių, gal jie žino parduodamas sodybas. Įvažiavę į Krosną, užsuko į pirmą pasitaikiusią sodybą- taip pat pasiklausti, kas čia parduoda namus. Šių namų šeimininkė atsakė, jog ji parduodanti. Virginija perėjo kambarius ir  nusprendė, jog namas energetiškai jos šeimai gyventi tinka. Už dviejų dienų jau atvežė senutei rankpinigius… Virginija čia užaugino penkis sūnus. Jauniausias, Petras šiuo metu jau dvyliktokas.adomas dirba Islandijoje. Povilas šiemet veda ir gyvena Kybartuose. Simonas Vilniaus konservatorijoje baigė dirigavimą, žada dirbti Druskininkuose, taip pat įstojo į magistratūrą Muzikos akademijoje. Saulius, gyvendamas Virginijos šeimos draugų namuose Vilniuje, baigė Dvariono muzikos mokyklą, klasikinės gitaros klasę ir šiemet įstojo šios specialybės mokytis toliau, konservatorijoje. Virginija jau turi dvi marčias, o šiemet, liepos 13-ąją, į savo šeimą priims dar vieną. Veda Simonas, dirigentas, jo žmona taip pat muzikė. Virginijos paklausiau, ar nebijanti tos 13 dienos. Ir dar penktadienio. Pasak jos, liepos 13-oji šiemet- puiki diena įvairiems darbams pradėti, ne tik vestuvėms. Tai- rimta, tvirta, vadinama meškos, diena. Ir namams, pamatus dėti, ir sandorius tvirtinti, ir daugeliui kitų darbų. Povilui vedybų datą, sakė, taip pat patarusi, šis net pasikeisti ją turėjo, nes metrikacijos skyriuje jau buvo numatyta kita diena.

KAIP UŽSIAUGINTI GYDUOLĮ

Virginijos gyvenime daug patirties, mistikos, prietarų, nuojautų ir net pati nežinanti ko. Tą nežinojimą ji vadina kitomis jėgomis, kurių pati kartais bijosi. Pokalbio metu ji davė daug patarimų, kuriuos visus čia užrašyti būtų sunku. Vienas jų- kaip užsiauginti augalą žyduolį. Paprasčiausiai tai galima padaryti su agurkais. Atsistojame basomis ant žemės. Į burną įsidedame kelias agurko sėklas (suprantama nebeicuotas). Laikome jas 9 minutes (per tą laiką sėklos „sugaudo“ informaciją apie mūsų kūne esamas ir gresiančias ligas), tada dedame sėklas ant delno, tris kartus į jas iškvepiame, palaikome iškėlę 1 minutę į saulę ir sodiname. Pasak Virginijos, visos 4 sėklos niekuomet neišdygsta, bet viena vis tiek išdygs. Šio augalo vaisius turi valgyti tik tas žmogus, kuris jas sodino, kitiems jis gali pakenkti. Virginija teigė, jog tai- ne jos, o Sibiro žiniuonių išmintis, gal net ne vienam jau žinoma. Ir dar. Ji patyrė Joninių dieną, birželio 23-ąją, būtinai susirinkti kupolę – žolynų puokštę. Tiesiog išeiti į pievą ir rinkti augalus pagal intuiciją, vėliau juos sudžiovinti ir per metus gerti arbatas. Pabandykite. Jei tikėsite- jos būtinai padės. Nes, pasak Virginijos, žolės organizmui padeda vystyti tas galias, kurias jis pats turi kovodamas su ligomis ir kitomis negandomis. Tuo tarpu cheminiai preparatai daugelį imuninės sistemos „kareivių“ sunaikina, likusius- išgąsdina, priverčia trauktis. Farmacijos galia, reklama, įtaka, pinigai šiandien į antrą planą nustūmė ilgametę žmonių patirtį. Laimei, vis daugiau ja tikinčiųjų, ją prisimenančiųjų ir besivadovaujančiųjų.

Paruošė Daiva Jasulaitytė pagal „Lazdijų ŽVAIGŽDĖ“ Nr.25 (808)

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.