Baltų žinyčios vartai

Artėjant Jūros šventei, apie jūrininkams skirtus renginius ir apie tai, ko joje pasigenda patys jūrininkai, kalbėjomės su Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės pirmininku Petru Bekėža.

Renginių su jūriniais akcentais, net neskaičiuojant įvairių parodų atidarymo, vyks nemažai.

LAIVELIAI. Per jūros šventę paprastai Danės upė knibždėte knibžda šventiškai pasipuošusių laivelių. © Redakcijos archyvo nuotr

Rinksis prie „Albatroso“

Kitos savaitės trečiadienį, rugpjūčio 1 d., 14 val. Lietuvos jūrų muziejuje kaip ir kasmet organizuojama jūrininkų pagerbimo ceremonija. Iš pradžių jos dalyviai rinksis prie tik pernai metams baigiantis Smiltynėje atidengto paminklo „Albatrosas“, skirto jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti. Vėliau ceremonija vyks prie tradicinio monumento Lietuvos jūrų muziejuje.

JŪRININKAI. Jūros šventei jūreiviško kvapo priduoda jūrininkai, vilkintys savo uniformą.

„Albatrosas“ – naujas traukos objektas, dar tik bandantis prisijaukinti lankytojus. Priesaiką jūrai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmo kurso studentai šiemet jau davė ne ankštoje sporto salėje, o prie „Albatroso“. Norima per šią Jūros šventę prie jo įteikti ir šiemet sukurtus jūros veterano ženklus. 2012-aisiais komisijos spendimu tokie ženklai turi būti įteikti daugiau kaip 30 asmenų. 19 jūrininkų jie jau įteikti kitų renginių metu.

Pakeistas eisenos maršrutas

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 17.30 val. miesto gatvėmis žygiuos tradicinė jūrinių ir kranto įmonių darbuotojų, visuomeninių jūrinių organizacijų atstovų, meno kolektyvų ir garbių svečių eisena. Dalyviai rinksis Šaulių gatvėje prie Koncertų salės (buvusių Karininkų namų) ir eis Herkaus Manto, Tiltų, Turgaus gatvėmis, pro Teatro aikštę Sukilėlių gatve į Kruizinių laivų terminalą.

Pasak P. Bekėžos, šiemet šiek tiek pakeistas eisenos maršrutas. Anksčiau buvo einama iki turgaus ir už „Neptūno“ kavinės sukama į siaurą gatvelę, kurioje ne tik kad nesusirenka žmonių, bet ir sunku eiti šventės dalyviams, jau nekalbant apie tai, kad ja beveik neįmanoma pravažiuoti uosto krovos kompanijų naudojamoms transporto priemonėms. Tad tikimasi, kad šiemet eisena vyks sklandžiau. Kruizinių laivų terminale bus tradiciškai apdovanotas išrinktas Metų jūrininkas, teikiami Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojų garbės ženklai.

Plukdys mažesnis laivas

Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, planuojami net keli jūrininkų pagerbimo akcentai. Iš ryto 9.30 val. tradiciškai bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Ceremonija vyks prie jo kapo Smiltynėje.

PAGARBA. Per šventę visada pagerbiami jūroje žuvusieji.

10 val. Skulptūrų parke bus pagerbtas žuvusio laivo „Linkuva“ su visa 18 žmonių įgula atminimas. Paprastai šiame renginyje be žuvusių jūrininkų artimųjų dalyvauja „Limarko“ laivininkystės kompanijos, kuriai priklausė šis laivas, atstovai, miesto ir uosto valdžios atstovai. Laivas „Linkuva“ per didžiulį uraganą dingo be jokių pėdsakų vandenyne 2000 metų birželio 20 d. Tądien irgi renkamasi prie šiam laivui skirto monumento Skulptūrų parke.

Šeštadienį 12 val. Baltijos jūroje prasidės vainikų nuleidimo į vandenį ceremonija, skirta pagerbti jūroje žuvusius jūrininkus. Prašoma, kad krante ir jūroje ūktų visi laivai. Signalas turėtų būti girdimas ir mieste. Į jūrą ceremonijos dalyviai išplauks 11 val.

Norintiems dalyvauti šiame renginyje šiek tiek nepasisekė. Dalykas tas, kad kur kas talpesnis Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Jotvingis“ yra remontuojamas, dar tebestovi doke, tad šiam tikslui skirtas kitas gerokai mažesnis karinis laivas.

Žmonės su kvietimais, netilpę į jį, bus plukdomi kitu irgi Karinėms jūrų pajėgoms priklausančiu laivu „Šakiai“. Beje, kvietimus dalina miesto valdžios atstovai. Žmones plukdys į jūrą ir civiliniai laivai, pavyzdžiui, uosto vilkikai, prisidės ir privatūs mažieji laivai. Planuojama, kad ceremonijoje dalyvaus gana didelė laivų eskadra, o jeigu bus geras oras, galimas daiktas, į jūrą išplauks ir keltas.

Na, o tie, kurie niekur netilps, tegu nenusimena, 12-16 val. ant pakylos prie Tilto galerijos vyks „Baltijos žuvies fiesta“, bus nemokamai vaišinama žuviene, bus galima paragauti šviežios Baltijos jūroje pagautos žuvies patiekalų.

„Drakonai“ ir meras

Džiuginanti naujovė – šeštadienį Danės upėje 14-18 val. vyks laivų „Drakonų“ lenktynės. Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, minėdama savo veiklos 20-metį, pirmą kartą suorganizavo tokias lenktynes. Jos labai patiko klaipėdiečiams ir miesto svečiams, tad ir šiemet Uosto direkcijai teko organizuoti tokį renginį – tauta pareikalavo. Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovai labai apgailestauja, kad jos nariai dirba išsibarstę po įvairias Lietuvos ir užsienio kompanijas, tad sąjungai labai sunku surinkti komandą.

Šeštadienį Parodų rūmų kiemelyje vyks ir Klaipėdos miesto mero vakaras, kuriame sušmėžuos ir vienas kitas jūrininkas, nors sakoma, kad šiemet jų bus pakviesta mažiau nei pernai.

Deja, jūrininkų vakaro nebus. Jau ne pirmi metai tokie vakarai nebeorganizuojami. Priežastis paprasta – nėra pinigų. Jeigu net vienam fejerverkui renkamos lėšos iš miestiečių, tai ką jau kalbėti apie jūrininkų vakarą. Anksčiau per Jūros šventę būdavo organizuojami jūrininkų vakarai, tačiau ir tada būdavo nepatenkintųjų: kas likdavo nepakviestas, kas, susimokėjęs už kvietimą, neturėdavo kur sėsti, tai per daug krovos kompanijų vadovybės atstovų prisirinkdavo ir t. t. Pastaruoju metu Jūrų kapitonų klubas pats sau organizuoja vakarą.

Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, šventei artėjant į pabaigą, į svečius pakvies Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, organizuojanti renginį „Tapk gimtojo miesto kapitonu“. 12, 13 ir 14 val. norintieji autobusiuku iš Atgimimo aikštės bus vežami į mokyklą. Čia bus galima išbandyti navigacinį treniruoklį, t. y. išmokti valdyti laivą Klaipėdos uosto akvatorijoje, aplankyti įdomų Jūrininkų rengimo Lietuvoje istorijos muziejų. Taigi gerai pašventę miestiečiai ir svečiai galės išsamiai susipažinti su tuo, kaip tampama jūrininku ir ar lengva juo būti.

Daugiau jūreiviško kvapo

Paklaustas, o ko jūrininkai pasigenda Jūros šventėje, P. Bekėža atsakė, kad jos metu galėtų skambėti daugiau jūrinių dainų. Anot jo, galbūt net reikėtų organizuoti kokį nors geriausios su jūra susijusios dainos konkursą. Per vieną Jūros šventę, kai buvo organizuotas jūrininkų vakaras Laikrodžių muziejaus kiemelyje, buvo dainuojamos jūrinės dainos. Renginys visiems labai patiko, tačiau, deja, tradicija netapo.

Kita silpnoji Jūros šventės organizavimo pusė, pokalbininko manymu, – televizija paprastai rodo tradicinius „popsinius“ koncertus ir visai mažai dėmesio teskiria šventės jūriniams akcentams.

„Juk Jūros šventė yra vienintelė Lietuvoje. Turėtų per radiją ar televiziją skambėti ne „bumčikai“, skirti Jūros šventei, reikėtų, kad būtų daugiau rodoma dokumentinės medžiagos akcentuojant jūrinę tematiką. Dabar parodo truputį per žinias, daug kas nespėja pamatyti. Mūsų šalis yra jūrinė valstybė, bet taip trūksta tų jūrinių akcentų, tai galėtų juos parodyti bent iš Jūros šventės. Būtų galima filmuoti renginį ir Jūreivystės mokykloje, ir laivų „Drakonų“ varžybas. Reikia, kad šventėje būtų daugiau tikro jūreiviško kvapo, ne tik stilizuotų dryžuotų marškinėlių“, – sakė P. Bekėža.