Baltų žinyčios vartai

0

Ginas Žiemys. ŽYNIO MIRTIS

viršaitis rugpjūčio 6, 2012 Eilės

Gintarui

Suradom Kuktiškes arti prie miško,
Vos tik praslinkome dvarus ir kapines,
Veterinaras priekabiai  apžiūrinėjo vištą,
Tačiau tylėjo jis, užuot palabinęs:
Argi kas užmiršta, negrįžta?!..

Višta lingavo galva ir akis sprogino,
Atslinkęs paukščių gripas siautėjo čia pat,
Mes bandėm vištą, mus pačius – likimas,
Primygtinai veterinaras siūlė ją iškept,
Ar dar galėjo kitas būt sprendimas?!.

Nors latviškos tabletės buvo ir paveikios,
Europą gripo pjūklas kirto iš peties,
Veterinaras tyrė jį, peiliu pasmeigęs,
Dangaus ženklai pakeist neleido praeities:
Kovoti prieš sistemą ne po vieną reikia.

Parklupdę jį ant grindinio, toli nuo miško,
Senoviniam mieste, už Šventaragio kapinių,
Įsakė jam kitus dievus mylėt, užmiršti viską,
Išniekinti aukas, kurias jis liejo ir nekęst žynių,
Ir traukt į kraštą, iš kurio negrįžtama!..

© 2012, viršaitis. All rights reserved.