0

Virš Kuršių marių jau kyla uodų trūklių spiečiai

rugpjūčio 2, 2012 Gamta, Gyvūnija

Aldona Aleksėjūnienė//

Įdienojus ir dar vėjuotą saulėtą dieną tų gyvų virvelinių šydų, kurie prietema ims siausti Ventės ragą ir visą Kuršių marių pakrantę, nerasi. Trumpaamžiai uodai trūkliai tuoktuvių metui paprastai renkasi prieblandą.

A. Alkaitės nuotr. / Uodai trūkliai Kuršių marių pakrantėje

O dabar – kaip tik jų dauginimosi metas.

Dar tik horizontas prieš ryto aušrą prašviesėjo, dar saulė tik vos-vos pakilo, o uodų trūklių spiečių stulpai jau kyla į viršų visu Kuršių marių pakrantės ilgiu. Ten, kur į viršų nuo vandens kyla įšilusio oro masės, keliančios šiuos sparnuotus ilgakojus vabzdžius svaigiais sūkuriais tuoktuvėms.

Kelia pagaliau subrendusius, iki vandens paviršiaus nuo dugno pakilusius, kur iš ankstesnės vados padėtų kiaušinėlių ir išsivysčiusių lervų išsirito ir vėl turi suspėti pratęsti savo giminę.

Tam turi tik 5-7 paras.

Kai šie spiečiai, lyg permatomi juodi šydai, sumirguliuoja virš šiltų seklių vandenų, laumžirgiams ir šikšnosparniams – puotos metas.

Dvisparnių būrio uodų trūklių rūšių yra apie 3000, ir visos jos per savo trumpą gyvenimo laikotarpį – vos savaitę – niekuo nesimaitina. Tik susiporuoja, padeda kiaušinėlius ir žūva.

Dumblynės, pamario krašto šlapžemės, seklios Kuršių marių pakrantės šiems uodams veistis ir daugintis – labai palankios.

Uodų trūklių lervos – puikus maistas žuvims ir buožgalviams. Didžiųjų uodų trūklių lervas, kurios yra rausvos spalvos, meškeriotojai dažniausiai naudoja masalui.

Ilgos kojos, trumpas straublelis, plunksniškos antenos ir – šiek tiek panašumo į kraujasiurbius uodus. Bet niekada šie 5-6 mm ilgio vabzdžiai negelia, tik lenda visur, kur tik kokį plyšį randa.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.