0

Velnio duobė

rugpjūčio 10, 2012 Gamta, Kelionės po Lietuvą, žygiai

Kone didžiausia Aukštadvario regioninio parko įdomybė – Velnio duobė, apgaubta daugybe mistinių legendų. Seni žmonės pasakoja, kad šioje duobėje, kadaise prasmegusi prakeikta bažnyčia. Pasak padavimo, kartą kaimietis keliavo pro šalį čia stovėjusios bažnyčios ir pamatė kunigą mylintis su mergina. Pasipiktinęs tokiu nepadoriu elgesiu žmogelis ištarė: “Kad tu skradžiai žemėn!“ Ir vos taip pasakė – kunigas prasmego skradžiai žemės kartu su merga ir visa bažnyčia. Sakoma, kad dar ir dabar dori žmonės gali išgirsti bažnyčios varpų skambesį sklindantį iš duobės dugno.


Kiti žmonės pasakoja, kad šiose vietovėse gyveno nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą imti šliūbo. O mergina be kunigo palaiminimo nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną, vyras išsitraukė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Įbaugintas klebonas sutiko. Bet tuo metu, kai jaunikis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais ėmė ir nugrimzdo į gelmes. Pasakojama, kad piemenys vietovėje ganę gyvulius, po to dar tris dienas girdėjo bažnyčios varpų skambesį. Vėliau rasdavo išmestų kryželių ir manė jog tai velnių darbas. Praeiviai naktį neretai girdi kažkokius šūkavus ir iki dabar žmonės tiki, kad duobėje gyvena velniai. Dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“.


Kad ir kaip ten būtų, tai tik pora iš daugybės paslaptingų istorijų, apgaubusių Velnio duobę. Geobiolaukų matavimo metu nustatyta, kad čia vyrauja tokie stiprūs laukai, kad juos sunku išmatuoti įprastiniais prietaisais, mat rodmenys netelpa jų skalėse. Pasak mokslininkų, Velnio duobėje veši nemažai augimo anomalijų turinčių medžių, o dėl ten tvyrančios didelės energetinių laukų anomalijos, nusileidus į duobės apačią, net jautresnis žmogus gali patirti keistų pojūčių.


Taigi Velnio duobė iš ties įspūdinga ir intriguojanti vietovė Lietuvoje, kurią būtina aplankyti ir pamatyti. Kiekvieną atvykėlį ji sužavi ne tik paslaptingais padavimais, bet ir įspūdingais vaizdais. Velnio duobė yra taisyklingos piltuvo formos dauba su stačiais šlaitais. Ji siekia maždaug 40 metrų gylį. Duobės krantai apaugę mišriu eglės-lapuočių medynu, o apačioje plyti klampi pelkė. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad kadaise šioje vietovėje gyvulių bandą ganė piemuo ir pastebėjo, kaip veršiukas įsmuko į duobę ir nugarmėjo. Vėliau pamatė jį plūduriuojantį ežere, telkšančiame netoliese. Nuo tada tas ežeras vadinamas Atveršiu. Būdavo atsitikimų, kada ganomos karvės užeidavo ant tos duobės liūno ir išplaukdavo į Škilėtų Skeletų) ežerą.


Velnio duobės kilmė, kol kas yra neįminta mįslė ir specialistai įvairiai aiškina jos atsiradimą. Dauguma mano, jog tai ledyninės kilmės dauba, – kad toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas ir klimatui atšilus, jis ištirpo bei jo vietoje liko gili duobė. Kiti samprotauja, kad Velnio duobę galėjo suformuoti nuo ledyno pakraščio krentanti vandens srovė ar požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. Neatmetama tikimybė, kad Velnio duobę išmušė kažkada čia nukritęs meteoritas…


Kad ir kaip ten būtų, dabar Velnio duobė yra vienas žymiausių ir labai saugomas geologinis gamtos paminklas. Tai iš ties intriguojanti vieta, kurią verta aplankyti. Šalia Velnio duobės lankytojams yra įrengta apžvalgos aikštelė, nutiestas pažintinis pėsčiųjų takas. Šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė ir pavėsinės.

Kaip rasti?

Velnio duobė tūno giliai miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Nuo Aukštadvario važiuokite Elektrėnų kryptimi ir už Aukštadvario autodromo iš karto pamatysite medinę nuorodą į kairę link Velnio duobės. Pasukę pagal nuorodą ir pavažiavę į priekį dar 3 kilometrus, privažiuosite žymiąją Velnio duobę.

Pagal mytrips.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.