Ginas Žiemys. Eilės
rugpjūčio 17, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
PUPELIŲ AIŽYTOJAS
Geltonas ankštis aižau pavėsinėj,
Jau baigias metai – nebėra ko laukt.
Pirklys brokato rūbais atkeliaus
Ir pupeles mainys už sidabrinį,
Raizgys jo galvą gervių gijos
Ir violeto vakaras išauš…
Prisiminimuos plaukia rojus,
Geltonis dega kranklio akyse…
Žaizda negyja – nuoskauda tavoji:
Rusena mylimosios nemari dvasia,
O topolių trimitai slėniuos groja,
Kas kelią ten užmiršo ir sustojo…
Pupelės šoka iškilmių suktinį,
Sode pakirdęs vėjas naktį siaus:
Kančia ir šėlsmas, regis, imas,
Jau baltas sniegas plaukuose merginos,
Nedrąsiai ją pabučiavai, kuomet
Dėl jos numirti nebijojai net…
Raudonas kraujas trykšteli iš piršto,–
Lyg saulės lašas tolimas, baugus!
Ir pilkos sutemos į kiemą virsta,
Sapnai atgimsta, sūkuriuoja, miršta, –
Juoda naktis… ir atvirom akim žmogus…
Nejaugi viskas pralėkė?..
O buvo taip smagu...
© 2012, viršaitis. All rights reserved.